♡~Pirma Dalis - Užrakinti~♡

146 13 4
                                    


Jimin. P. O. V

Dar vis labai sunku patikėti,  kad pasilieku po pamokų su šituo vaikinu. Net neįsivaizduoju, ką aš  blogo padariau? Ne mano kaltė, kad radau pikčiūrną rūkanti tuščioje klasėje. Turbūt specialiai jis sakė įžeidimus ir keiksmažodžius man, todėl ir gavo antausį. Bet vis tiek, neturėčiau būti čia, jis jugi man trenkė su kuščiu į pilvą! Agh, skaudėjo truputuką, bet po to nurimo tas stiprus skausmas.

Šiuo momentu sėdžiu prie staliuko, kuris yra šalia lango. Visai nėra ką veikti, mobiliuosius pasiėmė iš mūsų. Namų darbai padaryti, daugiau nieko neturiu ką veikti, tik spoksoti pro langa ir stebėti kaip keli automobiliai pralėkia, kaip paukščiai praskrenda arba kaip tiesiog vaikai eina pasivaikščioti.

Pakeliu viena ranką , kad patraukčiau savo raudonai dažytus plaukus,kad nelystu į akis. Pasuku galvą, pastebėdamas  laikrodį kabant ant sienos. Buvo taip tylu, kad  buvo girdėti kaip tiksi rodyklės. Mano nuotaika truputėlį pagerėjo, kai pamačiau, kad liko ne daug laiko iki šešių valandų - mokytojos atėjimo.

Tada, mano žvilgsnis nukeliavo į kitą klasės galą . Ten sėdėjo apsnūdęs mokyklos blogiukas - Yoongi, ar kažkas panašaus . Jo rankos ir galva buvo ramiai paguldytos ant suolo. Jis miega. Jo galva buvo nusisukusi į visai kitą pusę, ir man tik liko matyt jo metinės spalvos plaukai. Kelias sekundes paprastai pažiūrėjau į tą miegančią vaikino figūra , prieš vėl pažvelgdamas į laikrodį, rodanti, kad septynios minutės tebelieka , ir tada mano žvilgsnis kėliauja vėl pro langa.

Vėl po mažu pasiklystu savo mintyse. Labai daug skirtingų dalykų bėgioja  per mano mintyse. Kelios iš jų yra kupinos skausmo ir depresijos , kelios pozityvios, kitos  nei tas nei tas. Bet kaip mama sureguos kai grįšiu namo, o tėvas? Mokytoja jau turbut pranešė jiems,  bus blogai juk likau po pamokų . Galėjau tiesiog pabėgti , bet ne, turbūt būtų dar blogiau nei dabar yra. Reikėtų man būti išmintingiasniam.

Susimąstimas, pasimetimas mintyse tikrai padeda prastumti laiką, nepastebiu kaip prabėgo dvidešimt šešios minutės tyloje. Tiktais viena momentą nusprendžiau trumpam pažvelgti į laikrodį ,  tik tada pastebėjau, kad mokytoja ne ateina jau apie trisdešimt minučių . Tą  patį momentą , ne tik girdžiu laikrodžio rodyklių tiksėjimą, bet ir garsą iš kito klasės galo.

Pažvelgiu kas ten darosi kitame klasės gale, ir matau kad tas vaikinas su kuriuo aš praleidau valandas dėl jo rūkimo, jau lėtai juda, keliasi. Pastebiu, kad jis atsisėda normaliai, padėldamas galvą nuo suolo, tai as greitai nusisuku, žiūrėdamas lango pusėn. Nežinau kodėl , bet nenorėjau , kad jis pastebėtu, kad skyriau laiko į jį žiūrėti.

Nelaukiu to momento kai jis pastebės kiek dabar yra valandų , bet žinau , kad taip bus anksčiau arba vėliau . Girdėjau kelis tylius atsižiovojimus, žinodamas kieno jie yra. Vėl pasuku galvą, matydamas, kad tas virukas žiūri į savo ranka, riešą . Geriau įsižiūriu ir pamatau kad jis turi brangokai atrodanti nešiojamą laikrodį. Kita momentą, jis staigiai atsistoja nuo kėdės,priversdamas mane truputuka pašokti iš tokio jo  staigaus judesio.

Matau kaip jis numeta trumpą žvilgsnį į mane, prieš nueidamas kažkur link durų. Durys  buvo uždarytos, bet nežinojau, ar užrakintos, ar ne. Aš irgi tuojau pat atsistoju iš savo vietos, ir greitai nustriksiu šalia jo. Kol artėju prie jo, matau kaip jis padeda savo dešinę ranką,  bandydamas atidaryti duris.

Kelias sekundes jis panaudoja patampyti tas duris, kol jis supranta, kad taip neišeis . Pribėgu šalia jo, nežinodamas ką daryti. Gal tik mokytoja vėluoja , gal ji labai užsiėmusi? Kita sekundę, Yoongi atsitraukia koki gera metrą nuo durų, su ranka patraukdamas mane už jo. Stoviu smalsiai laukdamas kol jis kažką padarys.

Yoonmin | DetentionDonde viven las historias. Descúbrelo ahora