Paskendusi jo glėbyje

-2-

Nubėgau prie durų ir atidariau jas. Už jų stovėjo ne kas kitas o mano simpatija, ir manau man jis vis dar patinka. Tai skamba taip banaliai... Tada net mano mieliausioji mama nieko nežinojo, ir nepažinojo Noah tėvų. Taip jo vardas Noah. Mes buvom tik klasiokai, bet staiga dėl mamos darbo reikalų, mes privalėjom išsikraustyti. Todėl bandžiau pamiršti Noah, bet štai jis čia stovi už mano durų slenksčio.

Noah iš nugaros ištraukė didelę, raudonų rožių puokštę. Aš net nustebau, o jis tik nusišypsojo savo paslaptinga šypsena, kuri nieko gero nežadėjo...

-Čia tau,- vaikinas įteikė man puokštė.

Aš iš mandagumo padėkojau ir pakviečiau visus prie stalo.

-Sveiki, sveiki, sėskit visi prie stalo. Tuoj atnešiu karštų patiekalų,-suvėlė sakinį mama, ir nubėgo į virtuvę.

Na o aš likau stovėti prie stalo ir laukti kas įvyks toliau.

Po vakarienės

-Vaikai, eikit į Mios kambarį,-pasakė mama.

Aš atsidusau ir ir nukaukšėjau į savo kambarį. Eidama į savo tvirtovę, dar užmečiau akį ar Noah seka mane. Pamačiau kad mano spėjimas pasitvirtino, lipau laiptais toliau. Staiga vaikinas man pasakė:

-Žinai, nesitikėjau, kad tave sutiksiu po tiek laiko, bet štai aš stoviu tavo namuose ir einu į tavo kambarį.

-Tiesa, savo seno klasės draugo nenorėjau sutikt savo naujajame gyvenime,- Ir aš prakalbau, - Bet kaip sakoma, gyvenimas pilnas netikėtinumų.

-Ei. Gal tiesiog tapkime draugais?-Paklausė mano simpatija.

Aš mintyse, net nusijuokiau iš jo žodžių, bet sutikau, vaikinas man iškart padovonojo savo gražią šypseną. Net nepajutau kaip pati nusišypsojau Noah.

-Klausyk. Aš einu persirengti, nes šitie aukštakulniai labai nepatogus, tu palauk manęs, aš greitai, gerai?

-Žinoma,-trumpai atsakė bernužėlis.

Nubėgau į savo drabužių spintą. Pasiėmus mėlynus džinsus ir pilkus marškinėlius, juos apsirengiau ir išėjau iš spintos. Išėjusi iškart sutikau Noah akis nužvelgiant mane. Truputį susigėdau tad nusisukau, ir žiūrėdama per lentyna, galvojau ką galime nuveikti.

-Ką nori veikt?-Paklausiau

-Gal pažaidžiam monopolį?-vaikinas pasiūlė

-Puiku, tuoj atnešiu.-Po šių žodžių nubėgau į svetainę. Kur ant stalo puikavosi monopolis. Jį pagriebusi jau ruošiausi eiti kai mane sustabdė tėčio balsas:

-Ką čia pasiėmiai?

-Monopolį, su Noah nusprendėme pažaisti, galiu?- paklausiau durno klausimo.

-Žinoma, kas čia per klausimas?-nusijuokė vyras.

Aš taip pat nusijuokusi, nubėgau į kambarį. Atidarius duris iškart jas uždariau ir įšokau į lovą.

-Jauskis kaip name,- nusišypsojau Noah, ir pradėjome žaisti.

Po kiek laiko

-Neneigsiu tu puikiai žaidi, jau ketvirtą sykį laimi,- nusijuokiau ir pasakiau Noah.

-Su laiku ir tu išmoksi,- mirktelėjo ir nusijuokė vaikinas.

-Haha kaip juokinga,- pati nusijuokiau, ir pridūriau,-Dar žaidžiam?

-Ne. Šiam sykiui užteks,- Tai, kaip sekasi gyventi čia? Susiradai naujų draugų?

-Tiesą sakant...

Staiga atsidarė kambario durys ir aš buvau pertraukta, pažvelgiau kas atėjo, už jų stovėjo Noah tėvai, kurie kvietė vaikiną važiuoti namo, bet Noah atsisake:

-Mama, mes su Mia pagalvojom, kad sustiprintumėm draugystę aš pas ją pasilikčiau nakvynės, ar galiu?-pasakė vaikinas.

O aš likau apšąlus, nieko aš su juo nesitariau! Tuojau pat norėjau paneigti, bet man pasireikšti sutrukdė Noah mama:

-Žinoma, kad gali sūneli, tik man jokių fiti miti, kad nebūtų.

-Mama, man jau 17 aš pats žinau ko negalima,-susigėdinęs pasakė Noah

Aš nusijuokiau garsiai iš tokio kvailo vaikino mamos pasakymo, bet tuojau pat surimtėjau. Pasišalinę iš mano kambario Noah tėvai, pradėjo kalbėti apie nakvynę ir mano tėvai sutiko... Na laukia nekokia naktelė...

Iškart keliu kitą dalį kad jus sudomončiau😂 ši dalis truputį buvo ilgesne, na o toliau bandysiu ilginti dalis, kad jums būtų įdomiau.

lav -V