You Are Mine // 4 sez. // lt.

#13

Atėjom su Jenna pas Melanie. Ji sedėjo ant lovos ir verkė. Ir aš verkčiau iš tikro. Daniel ten ją apkabinęs.

-Melanie,- apkabinau ją kai Daniel pasitraukė

-Lexi, tu net neįsivaizduoji kaip jaučiuosi. Neįmanoma, kad kažkas kas augo tavy žuvo. Viskas per mane,- ji mane suspaudė

-Neįsivaizduoju ir niekada nesuprasiu,- atsakiau

-Tu gi nekritai nuo laptų specialiai,- priėjo Jenna

-Bet galėjau būt atsargesnė,- nusišluostė nosį

-Ar galiu jus palikt su ja?- paklausė Daniel,- reikia kai ką sutvarkyt

Aš linktelėjau ir jis išėjo. Melanie atsigulė ir greit užmigo. Nesupratau kodėl ją namo iškart paleido. Nu nesvarbu. Nežinojom su Jenna ką veikt čia. Galėtų greičiau Daniel grįšt, nes biškį nejauku ne savo namuose būt. Atėjom į virtuvę ir apsidairėm.

-Kažin turi kavos ar ne,- atsidarė spintelę Jenna, o ten buvo kruopos

-Tai čia pažiūrėk,- parodžiau į indelį kažkokį kur buvo nupieštos kavos pupelės

-Nebūčiau mačius,- padarė duckface

Atėjo pas mus Daniel

-Galit važiuot jei norit. Niekur nebeisiu,- pasakė

-Tikrai?- paklausiau

-Taip,- atsakė ir Jenna padėjo tą kavą į vietą. Kaip namie jaučiasi

Jenna parvežė mane namo. Man dabar net keleivio vietoj baisu sedėt. Dar skauda viską. Įdomu tik kaip čia trenkiausi, nes lyg nepamenu, kad taip būtų buvę

-Užeisi?- paklausiau Jennos

-Važiuoju namo. Su Tyler eisim į pasimatymą,- papurtė galvą

-Uuu, sekmės,- mirktelėjau ir ji man trenkė į nugarą kažkur, bet tiesiai į kažkokį skausmo tašką. Galvojau mirsiu iš skausmo

-Lexi, atsiprašau. Viskas gerai?- persigandusi žiūrėjo į mane

-Taip, turbūt,- atsakiau

Man atrodo supratau viską. Buvau su saugos diržu ir kai trenkėsi į mano mašiną, aš atsimušiau į priekį ir diržas mane sulaikė, bet dabar skauda visą priekį, o vėliau dar ir atgal trenkiausi į sėdynę. Tai dar ir nugarą skauda

-Gal pasakyt Josh, jis...,- pradėjo sakyt, bet aš ją pertraukiau

-Ne,- papurčiau galvą

-Tu tikra?- paklausė

-Taip. Iki, pavėluosi pas Tyler,- nusišypsojau ir išlipau. Ji pamojavo ir nuvažiavo

Atrakinau duris ir įėjau į vidų. Kažkaip šalta lauke jau. Pasižiūrėjau ar Josh kažkur netoli, bet jo nebuvo. Ir būgnų negirdėjau. Jeigu nebus kambary, tai jo tada išvis nėra namie. Atidariau kambario duris ir jis gulėjo ant lovos pasidėjęs kompiuterį šalia

-Labas. Jau grįžai?- pasisveikino

-Grįžau,- atsakiau ir pasilenkiau atsirišt batų, bet taip ir likau sustingus

-Kas yra?- pašoko nuo lovos Josh

-Skauda nugarą,- atsakiau ir iš lėto, labai lėto, atsitiesiau

-Kaip Melanie?- paklausė ir aš atsisėdau ant lovos

-Blogai,- truktelėjau pečiais,- ji prarado vaiką

-Aš turbūt mirčiau nuo pastovaus galvojimo apie tai,- uždarė kompiuterį

-Aš niekada nesuprasiu kas tai per skausmas netekt dar negimusio vaiko,- pažiūrėjau į mūsų su Josh nuotrauką ant palangės

-Aš tikiuosi, kad jei tu kažkada lauksies, o vaikas bus mano, tai taip neįvyks,- jis mane apkabino

-Josh, aš nesilauksiu,- truputį atsitraukiau, kad galėčiau jį matyt

-Ką turi omeny? Aš nesakau, kad tai turėtų įvykti dabar,- jis pažiūrėjo į mane

-Aš negaliu turėt vaikų,- pasakiau.

Nesuprantu kodėl Melanie persileidimas taip mane paveikė. Josh nieko neatsakė tik pažiūrėjo man į akis

-Aš suprantu, kad tu turbūt norėsi mane palikt, nes niekada tau nesuteiksiu šeimos,- atsakiau ir jis paėmė mano ranką

-Niekada tavęs nepaliksiu,- jis vėl mane apkabino,- niekada

Kita diena (man buvo labai keista rašyt iki šios vietos)

Paėmiau maišelį su visokiais kremais ir vaistais nuo skausmo. Padėkojau vaistininkei ir išėjau. Lauke labai lijo. Aš tai nei skėčio, nei kapišono neturiu. Teks eit per lietų arba išsikviest taxi. Bet taxi reiks mokėt pinigus. Nu nieko. Paskambinau ir išsikviečiau. Sakė penkioliką minučių reiks laukt. Atsistojau po kažkokiu stogeliu. Bent sausa būsiu.

Grįžau namo ir įsijungiau televizorių. Labai jau tylu namie. Įdomu kaip Jennai vakar sekėsi. Nors kas ten gali nesisekt. Nebent tik užpuolė kas nors. Kažkas paskambino į duris. Atsistojau nuo sofos nors taip patogiai gulėjau ir atėjau iki durų. Atsidariau, o ten stovėjo žmogus kurį norėčiau mažiausiai matyt

-Labas, Josh namie?- paklausė Debby

Daugiau nerašysiu dalių kai esu pavargus ir noriu miegot. 😴
Tai su tą rugsėjo pirmąją 👍 ir turbūt iki kito savaitgalio ❤
Aš žinau, kad dalis depresinga ir nuobodi..