You Are Mine // 4 sez. // lt.

#15

Nu tai liko penkios dalys, ane? Aš dar nežinau kokia bus pabaiga..

Kita diena

-Gelbėk manee,- atsigulė ant stalo Jenna

-Tau čia taip bloga?- nusijuokiau

-Taip kaip atrodau net neatitinka pusės kaip aš jaučiuosi,- atsisėdo vėl tiesiai

-O jūs bent miegojot?- paklausiau ir padaviau jai maistą

-Aš miegojau porą valandų,- atsakė ir įsidėjo dešrelę

-Aš net nežinau kodėl atvažiavau tavo namų tvarkyt,- atsisėdau ir aš

-Nes tu mūsų draugė,- atėjo Tyler

-O tau irgi tas pats,- pasižiūrėjau į jį

-Gal kažkiek geriau,- atsisėdo ir atsiduso,- kur tas mušeika?

-Man atrodo lauke renka šiukšles,- atsakiau

-Kas ten įvyko?- paklausė Jenna

-Josh susimušė su Brendonu. Jei ne Tyler, tai turbūt nebūčiau išskyrus,- pasakiau

-Oi koks geras vaikinukas tas Tyler,- pasimuistė kedėj Tyler

-Surinkau šiukšles lauke, kur..O jūs gyvi?- atėjo Josh

-Nešauk,- papurtė galvą Jenna

-Kur toliau tvarkyt?- paklausė tyliai

-Aš einu į kambarius,- atsakiau ir išėjau

Lovos visos suveltos, išdraskytos. Net iš užvalkalų viskas išimta. Ką čia tiek veikė? Bus koks Brendonas viską iš nervų išdraskęs. Prasiaubė kambarius visus. Reik dar pasikalbėt su juo. Pati primušiu už tai, kad suspardė Josh. Mušeika batareika. Mane mama taip vadindavo. Dabar nebesimušu, tai ir nevadina nieks. Paklojau lovą vieną ir sugalvojau, kad reikia išsiurbt čia kilimą. Bus kokių blusų prinešę

-Kur siurblys?- paklausiau atėjus vėl į virtuvę

-Net nebandyk siurbt,- iškėlė pirštą Jenna,- per didelis garsas

-Kaip sau nori,- atsakiau ir vėl grįžau į kambarį

Įdomu kas čia miegojo juose. Gal rimtai kokių blusų yra. Pakeičiau patalynę ir atsisėdau ant lovos

-Pavargai?- atėjo Josh

-Aha. Pakeist patalynę ne juokas,- atsakiau

-Pažiūrėsiu kitus kambarius,- pasakė ir norėjo išeit

-Viskas gerai, sutvarkysiu,- atsistojau

-Tada einu į svetainę,- nulipo laiptais žemyn

Norėjau atidaryt kambario duris, bet jos buvo užrakintos. Ką čia slepia? Gal kokį vaiką arba meilužius. Pabandžiau dar kartą ir jos vistiek neatsidarė

-Minute!- kažkas sušuko

Man baisu iš tikro. Nieko nėra, o čia kažkas užsirakinęs ir dar šaukia. Gal reik pasikviest Josh. Jau sukiausi eit, bet durys atsidarė

-Labas, Lexi,- pasisveikino

-Ką tu čia veiki, Brendonai,- pažiūrėjau į jį

-Jenna sakė galiu pasilikt nakvot čia,- truktelėjo pečiais,- kiek valandų?

-Pusė devynių,- atsakiau

-Ryto?- paklausė

-Tai negi vakaro,- pavarčiau akis

-Kodėl taip anksti čia visi atsikėlė,- pasidairė

-Nes mes namus tvarkom,- pasižiūrėjau į apačią. Nei vieno nesimatė

-Einu pas Jenną ir važiuosiu namo,- pasakė ir nuėjo

Nuėjau į apačią ir aš. Reikia gal Josh padėt tvarkyt. Kamabrius sutvarkiau, lyg tai daugiau nėra suverstų.

-Josh,- pašaukiau jį

-Kas,- atsisuko

-Labai prašau, būk ramus,- padėjau rankas ant jo pečių

-Dėl ko?- paklausė

-Brendonas liko nakvot. Dabar jis su Jenna kalba,- atsakiau

-Būsiu ramus jei jis nieko tau nesakys,- atsiduso

-Nesakys,- papurčiau galvą

Ties mano žodžiais atėjo į svetainę Brendonas. Jis specialiai taip daro. Ateina iš kažkur kaip stebuklas koks ir dar pykdo visus.

-Labas rytas, Josh,- pasisveikino

-Labas,- atsakė Joshua

-Tai vakar pasisekė,- pakėlė antakius

-Labiau nei tau,- pasakė

-Žinai, kad neilgam?- priėjo arčiau

Aš čia kažkaip nejaukiai jaučiuosi tarp jų. Dar vėl čia netoli muštynių. Suspardysiu tada pati abu.

-Ne tau aiškint ilgam ar ne,- Josh padėjo savo rankas ant mano pečių

-Aš tik sakau faktus,- nusišypsojo Brendonas

-Gal jau baik?- truputį pastūmiau Brendoną, kad tarpas tarp mūsų būtų didesnis,- tikrai atsibodo, kad visą laiką tu priekaištauji

-Nes aš tave myliu, Lexi,- pasakė Brendonas ir mes visi tylėjom

-Atsiknisk, Brendonai,- pasakė Josh ir paėmęs mano ranką išsivedė

Kodėl jis negalėjo patylėt?

-Jau išeinat?- paklausė Tyler

-Taip,- atsakė piktai Josh

Jenna dar kažką ten su Brendonu kalbėjo. Labai aiškino jam. Iš rankų judesių galėjau pasakyt. Tyler nuėjo pas juos nieko nesupratęs. Mes išėjom iš namų ir Josh kuo greičiau įlipo į mašiną ir dar duris trenkė. Susinervino tai dėl nieko. Nu tipo Brendonas pasakė nesąmonę, bet nieko daugiau.

-Josh,- kreipiausi į jį,- tu pyksti dėl nieko

-Ar tu negirdėjai ką jis pasakė?-greit pažiūrėjo į mane

-Tame ir esmė, kad pasakė ir viskas. Jis nieko blogo nepadarė,- pasakiau

-Kodėl tu jį gini?- paklausė

-Neginu, tik noriu, kad nusiramintum ir sulėtintum greitį,- padėjau ranką ant jo kojos

Jis sulėtino ir pažiūrėjo į mane

-Jei tavęs ten nebūtų buvę, bučiau jį suspardęs,- pasakė

-Nenoriu, kad tu prisidirbtum nesąmonių,- atsakiau

-Ir aš ne, tik su juo kitaip neįmanoma,- jau ramiai pasakė

-Negalvok apie jį,- pažiūrėjau pro langą

-Tekėk už manęs,- greit pasakė Josh

Oi koks dejavu jausmas.