My Name Is Nico [LT] (BAIGTA)

IV

Štai ir šeštadienis. Paėmiau telefoną į rankas ir suvedžiau Kayos duotą numerį. Pažvelgiau į laikrodį, rodė dvyliktą valandą. Paskambinau jai.

- Labas, čia aš Nicas, - tariau aš.

- Ah taip! - tarė ji, - Gerai, kad paskambinai.

- Mhm.. Tai kur norėtum šiandien nueiti? - droviai paklausiau.

- Gal į miesto aikštę? - pasiūlė Kaya.

- Gera mintis, - tariau aš, - gal 13:30?

- Man tinka! - pasakė ji ir atsisveikino.

Aš atsisveikinau ir padėjau ragelį.

     Nuėjau į virtuvę ir išsikepiau kiaušinienę, nes buvau dar nieko nevalgęs. Išploviau indus ir pažvelgiau į laikrodį - 13:00. Nubėgau į kambarį ir susiruošiau. Išėjau iš namų 13:14 ir patraukiau į aikštę. 13:27 jau buvau ten. Apsižvalgiau ir pamačiau Kaya. Ji pribėgo prie manęs ir pasisveikino. Aš nusišypsojau, ji taip pat ir tarė:

- Na, tai ką nori veikt?

- Gal einam prie senojo ąžuolo? - pasiūliau jai.

- Eime! - tarė ji ir nubėgo prie senojo ąžuolo. Patraukiau jai iš paskos. Pribėgusi ji pradėjo lipti į medį. Aš labai nustebau, kad mergina tokia kaip Kaya lipa į medį! Ji įsilipo labai lengvai ir greitai, aš irgi. Mes atsisėdome vienas prieš kitą ant šakų ir pradėjom šnekėtis:

- Žinai.. - tarė Kaya, - kai būnu su Dominyku ir jo draugais... man visada reikia.. na.. būti kitokiai..

- Kaip suprast? - pažvelgęs į ją, paklausiau jos.

- Turiu nebūti tokia.. na.. tu žinai.. Tokia pozitivi ir linksma. Su jais aš turiu vaidinti šaltą ir beširdę.

- Bet kodėl? - pasibaisėjęs tariau aš.

- Dominykas visada taip liepdavo... - nutraukusi žvilgsnį į tolį, atsakė Kaya.

Aš tylėjau. Tada ji atsisuko ir nušisypsojus tarė:

- Kai būnu su tavimi.. aš neturiu būti tokia... Aš galiu būti savimi...

        Medyje prasedėjome ilgai. Pradėjo leistis saulė ir aš pasiūliau jai nueiti pasivaikščioti alėja. Išlipome iš medžio ir patraukėme takeliu. Buvo labai gražus saulėlydis ir Kayos šviesūs plaukai labai gražiai žvilgėjo.
Ėjom mes ilgai, kalbėjomės, juokėmės... Ir tada Kaya išgirdo kažką. Ji sustojo ir pažvelgė į manę:

- Aš girdžiu pažįstamą balsą..

Ji pasuko į kairę ir nuėjo kitu takeliu. Aš ėjau kartu su ja. Pasukome už pastato kampo ir išvydom Dominyka.. Taip Dominyka! O dabar atspėkit ką jis darė? Jis bučiavosi su kita mergina... Aš pažvelgiau į Kaya ir tada į Dominyka. Jis atsisuko į mus ir Kaya pažvelgė į mane. Jos akyse žvilgėjo ašaros... Kaya pasileido bėgti. Aš sekiau ją. Ji sustojo prie senojo ąžuolo ir susmuko. Ji krito ant žemės ir pradėjo verkti. Dar niekada nemačiau žmogaus taip gailiai verkiant. Aš priėjau prie jos ir sušnypždėjau:

- Kaya...? Tau viskas gerai..?

- ATSTOK! - griežtai suriko ji.

Aš priėjau arčiau. Pažvelgiau į ją, ji atsiklaupė prie manęs ir puolė man į glėbį. Apkabinau ją smarkiai. Ji prisiglaudė prie manęs ir nustojo verkti. Nusivalė ašaras, pažvelgė į mane ir vėl pravirko. Taip prasedėjome gal 30 minučių. Tada ji pakėlė galvą ir pasakė:

- Nicai.. Ačiū tau...

- Viskas gerai Kaya, juk tai ne pasaulio pabaiga, tiesa? - švelniai tariau. Ji palinksėjo ir nuleido galvą.

      Ji atsistojo ir atsirėmė į medį. Man buvo sunku matyti ją tokią sugniuždytą.

- Aš žinojau.. Aš žinojau, kad jis turi kitą.. - tarė Kaya.

- Užjaučiu tave.. - pasistengiau pasakyti tai kuo švelniau.

- Nicai..? - paklausė ji silpnu balsu, - tu juk ne toks kaip jis..?

     Klausimas mane nustebino. Nesitikėjau, kad ji šito paklaus. Nežinojau ką ir atsakyti... Tada sukaupiau jėgas ir tariau:

- Nemanau, kad aš galėčiau pasielgti taip kaip Dominykas.

- Gal galėtum šiandien pasilikti su manimi? - nuleidusi galvą paklausė ji.

- Na.. Gerai.. - atsakiau.

- Eime.. parodysiu kur gyvenu, - tarė ji ir nuvedė mane gatve.

        Po 10 minučių atsiradome prie jos namų. Užėjome į vidų. Jos butas buvo labai gražus. Tada paklausiau:

- Gyveni čia viena?

- Taip.. - atsakė ji, - Norėsi pažiūrėti kokį filmą?

- Aišku! - laimingai atšoviau aš.

Atsisėdau ant sofos. Ji atsisėdo šalia. Ji prisiglaudė prie manęs ir paėmė pultelį. Ji atsistojo ir pasakė:

- Einu persirengsiu.

Ji davė man pultelį ir pasakė, kad galiu išrinkti filmą. Aš suradau filmą pavadinimu "Bėgantis laberintu". Ji buvo nemačius to filmo. Atsisėdome ir pradėjome žiūrėti filmą.

             Pasijutau toks laimingas...

(Sorry už klaidas 💛)