My Name Is Nico [LT] (BAIGTA)

VI

      Atsikėlęs ryte susiruošiau, užsitraukiau kapišoną ir išėjau į mokyklą. Atėjęs praėjau koridoriumi ir pamačiau Dominyką.. Tai skamba keistai, bet aš nusprendžiau jį sekti. Jis nuėjo prie kitos klasės ir susitiko su kažkokia mergina. Aš tikrai girdėjau kaip Dominykas pasakė: "Labas meilyte". Man to užteko. Pasukau prie savo kabineto ir... Kaya... Ji priėjo prie manęs, aš nesipriešinau. Ji pažvelgė į mane. Toks jausmas, kad moterys turi šeštą jausmą. Ji nutraukė kapišoną nuo mano galvos ir atsitraukė. Tada tarė:

- N-nicai..?

- Nu? - tariau aš žiūrėdamas žemėn.

- Aš.. Bet.. Ugh... Kodėl..? - ji buvo pasimetus.

- Tai per tave. Tiksliau per Dominyką. - rėžiau aš griežtu balsu.

- Bet.. Nicai.. Aš.. Tu ne taip viską supratai, - aš jaučiau, kad jai buvo labai sunku tai ištarti.

- Kaya aš juk mačiau viską savo akimis... - tariau aš.

- Bet.. Aš tik apsimečiau, - ji priėjo arčiau.

- Ane..? Kažkaip man taip neatrodo.

- Bet tai tiesa! - ji priėjo dar arčiau.

- Kaya... Nereikia gerai? Aš juk matau, kad tu jį myli, - pažvelgęs į ją, tariau aš.

- Aš? Kas tau pasidarė Nicai?! - Ji lengvai pristūmė mane prie sienos ir priėjo prie pat manes. Aš suėmiau jos rankas ir... pajutau jos veidą prie pat manojo. Aš pasilenkiau ir pabučiavau ją. Tada prisiglaudžiau prie jos kaklo ir sušnybždėjau:

- Tu juk žinai, kad Dominykas tau meluoja?

Ji pažvelgė į mane ir pabučiavo mano lūpas. Aš paėmiau ją už liemens ir persukau ją prie sienos. Ji apsikabino mane per kaklą ir... Išgirdom skambutį. Ji švelniai pabučiavo mane dar kartą, išslydo man iš rankų ir pasileido bėgti į klasę... Aš greitu žingsniu taip pat nuėjau į klasę. Atsisėdau į paskutinį suolą ir žvelgiau per langą. Visą pamoką prasedėjau žiūrėdamas pro langą, nes mokytojos nebuvo. Visi sprendė užduotis arba kalbėjosi, o aš galvojau...

       Pasibaigus pamokai patraukiau prie Kayos kabineto. Žinojau, kad jis yra ten kur mačiau stovint Dominyką. Ji išėjo iš kabineto paskutinė... Pamačiusi mane ji nusišypsojo ir priėjo. Aš pažvelgiau į ją ir tariau:

- Na..? Tai kaip ištikrųjų viskas buvo?

- Kai aš jį apsikabinau, jis pagalvojo, kad jam atleidau... Tada jis pasiūlė važiuoti pas jį į namus, bet aš pasiūliau likti pas mane. Jis sutiko ir nuėjo nusiplauti rankų. Kol jis plovė rankas aš pažiūrėjau kokie kontaktai yra jo telefone. Ir ten radau kontaktą pavadinimu: "Meilytė ❤" ir nuotraukoje pamačiau tą pačią merginą su kuria jis bučiavosi praitą kartą. Tada išvariau jį iš savo namų ir pasakiau, kad viskas baigta...

- Oho.. - negalėdamas patikėti tariau aš.

- Matai... Protinga aš ane? - ji sukikeno ir apsikabino mane.

- Mhm.. - numykiau aš.

- Kokia tau pamoka..? - paklausė Kaya.

- Anglų, - tariau aš.

- Pasisisekė! - užpavydėjo ji.

Aš pakėliau galvą nuo Kayos galvos ir pažvelgiau tiesiai. Ten stovėjo Dominykas, be merginos. Jis artėjo ir aš sušnybždėjau Kayai:

- Mm.. Dominykas eina..

- Nu tai..? - pasakė ji.

Dominykas sustojo prie mūsų. Jis pažvelgė į Kaya ir su nepykanta tarė:

- Tau pasisekė Nicai..!

- Apie ka tu čia..? Apie tai, kad buvai durnas ir pametei deimantą? - pasakiau aš įkiriai šypsodamasis.

Dominykas apsisuko ir nuėjo. Kaya pažvelgė į mane.

- Deimantą..? - paklausė ji.

- Nu taip.. Tu juk deimantas, - mielai atsakiau aš.

- Aš briliantas! - šmaikščiai tarė ji.

- Myliu tave Kaya, - pasakiau jai su tokiu švelniu balsu, kad ji net apsiverkė.

- Aš irgi tave myliu... - per ašaras tarė Kaya.

Tokia mano istorija... Aš dabar gyvenu su Kaya. Man jau 28 ir turiu du vaikus, mergaitę ir berniuką... Myliu juos taip pat kaip ir Kaya...

Pabaiga.

Ačiū, kad skaitėte ❤ (sorriuks už mistakes)