10 gyvenimo vertybių

Gyventi dėl meilės

1942m. Antrojo pasaulinio karo metai. Vyras vardu Baris ruošiasi vykti į karą kovoti dėl savo šalies.Jį išlydi jo žmona Angelė.Abu atsistoje tarpdurį ir žmona jį apkabinusi bučiuoja kaktą,plaukus ir stipriai apkabinus nepaleidžia jo.Barį pašaukia jo vadas ir jis paleidžia žmoną ištardamas žodžius - Aš grįšiu,lauk manęs.Nors giliai širdyje Baris žinojo,kad šansai grįžti gyvam yra nuliniai.
Karo scena: Baris guli apkasuose ir atsišaudo.Granatų skeveldros viena po kitos skraido aplinkui.Viena jų pataiko Bariui į ranką ir perplešia odą.Jis supratęs,kad gulėdamas taip neišgyvens pradeda agresyviau kontraatakuoti.Išlipa iš apkasų ir bėgyn artyn priešų.Metą granatą į jų pusę ir padaro daug žalos.Taip pat jo karo bendražygiai puola į priekį,spausdami priešus.Ir tada įvyksta tai ko Baris labiausiai bijojo.Priešai atvažiuoja su tanku.Šūviai po šūvio skrenda į Bario pusę ir tada skausmas perveria jį.Jam nuneša abi kojas tanko šovinys.Baris rėkia visa gerkle iš skausmo ir apalpsta.
Po mėnesio.
Bario namai,žmona sėdi namuose ir verda arbatą.Skambutis į duris.Žmona atidaro duris ir prieš ją stovi kariškis.
Kariškis - Laba diena,ponia.
Nusiimdamas kareivišką beretę liūdnai pažiūri į Bario žmoną ir pasitraukia į šoną.Už jo sėdi vežymėlyje Baris.Žmona jį puola ir stipriai apkabina,bučiuoja jį visą.
Po kiek laiko aprimsta tas jaudulys ir abu geria namuose arbatą.Vyras pasakoja apie karo istorijas ir apie įvykį paėmusias jo kojas.Prisipažįsta,kad bijo jog žmona jo nebemylės tokio.Žmona tik nusišypso ir apkabina jį.