Ruduo, šiltas apklotas, karšta garuojanti arbata, pavėsinė ir Aš-nuostabus derinys.Saulė ir rudeniškomis spalvomis nusispalvinę lapai krentantys žemyn, o kai orai atšala žemyn kristi pradeda ir žmonių laimė, dūžtanti į milijonus dalelių. Ir nors po niūriaus laikotarpio vėl nušvinta šviesa, tačiau ji būna nebe tokia ryški ir džiuginanti. Išgėrus šilta puodelį karštos arbatos grįžtu vidun
YOU ARE READING
Sapalionės
PoetryMėginimas kurti trumpas, tarpusavyje nesusijusias rašliavas. Suvalkietiškoji versija.