Naujokai

1

/Prisistatymas/

Sveiki aš esu Luka man penkiolika metų, na tai gal pakalbėkime truputį apie mane. Esu draugiška, linksma, miela, drovi na bent jau buvau, turiu daug draugų, esu visiškai vieniša (na mergaitės kurios nekenčia Valentino dienos supras mane). Bet ne viskas taip tobula, kaip jums atrodo. Turiu gan problematišką psichinę būklę.. kada būnu viena verkiu, klausau dainas apie depresiją kurios varo mane dar giliau į ją. Dėl šios nemenkos priežasties visada stengiuosi būti apsupta žmonių. Aš keikiuosi, kartais neklausau tėvų, laužau taisykles, nokausi normaliai, bet gal praleidžiame šią temą. Nemėgstu kalbėti apie mokslus, kaip ir dauguma mokytojų savo mokykloje. Pasak jų aš nieko gyvenime nepasieksiu. Na turbūt viskas prisistačiau, tikiuosi išsamiai ir nenuobodžiai.

/Luka/

O dieve mano žadintuvas mane baigia pribaigti, aš rimtai... Dar kartą suskambės ir prisiekiu išmesiu jį pro langą..

- Luka kelkis pavėluosi į mokyklą!- ahh na štai ir mamytė.. aš tikrai myliu savo mamą, bet man nepatinka kai ji žadina mane anksti ryte, su šiais žodžiais "Luka kelkis pavėluosi į mokyklą!" sutikit šita frazė neša neigiamą poveikį ir iškart sugadina nuotaiką..
- Geraii mam!- Išsiridenau iš lovos, pasiėmiau telefoną ir nupėdinau į vonią. Nusiprausiau po šiltu dušu, na o dabar reikia nutart ką apsirengti, hmm šiandien turbūt užsidėsiu šiuos plėšytus džinsus, baltą crop topą ir mokyklinį švarkelį (kad jūs žinotumėt kaip aš jo nekenčiu jis labai veliasi:)). Na ką apsirengiau liko tik pasidažyt, aij šiandien ne visai ta nuotaika ir laiko nedaug te liko, tiesiog pasiryškinsiu antakius..

- Dukryte valgyt!!- ughh nenoriu.. Ar man vienai bloga ryte kada pavalgau?
- Mamyte, tu gi žinai, kad aš rytais nevalgau..- bandžiau švelniai pasakyt, kad neįžeisčiau jos, bet dėje..
- Nevalgai tai nevalgai,- pratarė mama, paėmė nuo stalo mano pusryčius ir išmetė į šiūkšlinę, piktai burbėdama kažką saupo nosim.. ehh bloga aš dukra pripažįstu, bet ką man padaryti jeigu mano skrandis nepriima pusryčių..

Turbūt iškyla klausimas kur mano tėtis. Na jis gavo darbą užsienyje ten būna tris savaites, tad nematau jo dažnai, o kada grįžta eina į kitą darbą.. po šio pasiūlymo jam, mano ir mano šeimos gyvenimas nepakartojamai greitai pasikeitė. Mama pradėjo daug dirbti tėtis taip pat.. jiems pradėjo rūpėti tik pinigai.. ir kaip atiduoti skolas.. bet juos galima suprasti, jie bando man sukurti tobulą gyvenimo pradžią, už tai aš jiems labai dėkinga..

Užsidėjau batus, išėjau iš namų ir pasileidau muziką per ausinukus ant max garso. Klausau įspūdingą Nevados dainą.. Dieve koks nedėkingas oras. Aš ir vėl vėluoju. Bėgu kiek kojos neša. Prie įėjimo manęs jau laukė Alison su Lėja.

- Sveikutės!!- apsikabinau jas, iš jų veidų išraiškų matosi, kad jos pyksta,- Na gi nepykit prašau ir taip mama supyko.
- Kaip galima ant tavęs nepykt kai tu pastoviai vėluoji?- pasipiktinus Alison rėkė..
- Tu irgi vėluoji ne mažiau negu aš, tad nereik čia tų skandalų..
- Na gerai baikit. Direktorė sakė, kad ateitumėm anksčiau šiandien, nes turim naujokams aprodyt mokyklą,- am kur aš buvau kada tai sakė,- Luka tu turbūt vėl praignoravai direktorės žodžius ir nieko negirdėjai..

Mes ramiai pribėgom direktorės kabinetą ir pasibeldėm.. duris mums atidarė mūsų miela nuolat besišypsanti direktorės sekretorė. Mostelėjo ranka į direktorės duris taip parodydama kad ji jau mūsų seniai laukia.
- Labas rytas mano mylimoji Direktore,- bandžiau būti mandagi, nes praeitą savaitę ir taip prisidirbau nemažai..
- Na labas mergaitės, sėskitės, tuoj pakviesiu naujokus,- ...
- Kaip manot kokie jie,- na iš esmės tai turėjo nuskambėti mano mintyse, bet taip gavosi kad paklausiau Ali ir Lėjos pati to nesuvokdama..
- Aš manau, kad jie mieli, rūpestingi ir draugiški.
- Ah Lėja nemanau, kad tokių dar iš vis šiais laikais yra,- neištvėriau ir pratariau,- nebent pasakose,- dar ir pridūriau
- O aš manau, kad bus kažkokie outsideriai,- na čia stipriai pasakyta (na kitaip outsideriai tai yra atstumtieji)
- Na štai susipažinkite, čia yra..- Vienas iš naukokų pertraukė Direktorę.. labai nemandagu..
- Aš esu Tomas, o čia Rokas ir Domas, kam tie formalumai ble,- Nei viena iš mūsų neatspėjo tai tik dar vieni pasikėlę ir "manantys kad jie kieti" berniukai.
- O čia jūsų klasiokės "pavyzdingiausios mokinės" kurios jums aprodys mokyklą, Alison, Lėja ir Luka ,- direktorė parodė kabutes, kaip miela... iš tiesų mūsų direktorė gan maloni vidurinio amžiaus moteris. Mes su ja gerai sutariam ji turi humoro jausmą, gan retai taip būna..
- Ačiū direktore, labai už tokią pagarbą,- už visas atsakiau...
- Na tai jaunimas eikite, mergaitės aš jums pateisinsiu pirmas dvi pamokas,- Turiu idėją, bet nieko gero nežadančią..

Mes šešiese palikome direktorės kabinetą, mus palydėjo besišypsanti direktorės sekretorė.. jetus jai gal kokią operaciją padarė? Implantus kokius įdėjo, kad ji visada šypsosi. Rimtai žmonės tai keista ir baugu..

- Mes turim dvi laisvas pamokas ką veiksim?- na, o kodėl gi nepasinaudojus proga;)
- Am jeigu tu pamiršai tuoj priminsiu.- gan rimtai pasakė Ali,- Mes turime aprodyti mokyklą naujokams,- pasakė Alison ir delnu parodė į stovinčius prieš mus vaikinus... nes pagal tuos visus prietarus ir etiketą pirštais negalima rodyti į žmones tipo nemandagus gestas.. na manau pirštais rodyti yra tikrai nemandagu.
- Jūs darykit ką norit, bet aš gidu nesiruošiu dirbti, einu į valgyklą,- be komentarų čia
- Dieve Luka kodėl tu tokia užsispyrus?!!!- abi piktos draugės sušaukė vienu metu..
- Nes aš JAUTIS! Ir dar gimiau Ožkos metais, sunku su tokia susigyvent!!- na kas tiesa tas ne melas.

/Alison/

Dieve mano ar ji ką tik išėjo ir mus paliko vienas su tais naujokais????

/Luka/

Ėjau link išėjimo. Sustojau minutei ir pajaučiau kažką ... pajaučiau kaip iš vidaus mane graužė sąžinė, kad palikau savo drauges su tais naujokais, na ir kodėl man rūpi ta sąžinė. Apsisukau ir ėjau link draugių.. ir naujokų

- Na pažėkit kas gi čia.. Čia pati Luka sugrįžo nes ją sąžinė sugraužė, kad paliko savo mylimiausias drauges tarp naujokėlių.. atsiprašau- turėjo skambėti kaip atsiprašymas, bet skambėjo kaip pasiteisinimas.
- Na aš aišku viską suprantu, čia jūsų dramos, bet mums nėra laiko jų klausyt, tiesiog parodykit kur chemijos kabinetas ir viskas,- pratarė gan susierzinęs Tomas. Labai gerai prisimenu žmonių vardus jis man atsibodo..
- Na tai jeigu jums "nėra laiko klausyti mūsų dramų",- parodžiau kabutes,- tai ieškokitės patys kabineto mum bus dar lengviau nereikės auklėtis su kažkokiais ataušėliais. Adios amigos mums pamokos visvien pateisintos dvi, tai dėkui dievui nematysim jūsų.. Iškišom visos trys vidurinius pirštus ir nuėjom kaip kokios nugalėtojos iš karo lauko;)

Na štai ir pirma dalis.. laukėt? Tikiuosi patiks.. Paistengsiu įkelti antrą dalį kuo greičiau.. Vote⭐ and comment💭
Love youuuu❤