Naujokai

2

/Luka/

Išėjus, pasigailėjau tai padariusi.. turiu minkštą charakterį, visada užjaučiu žmones, kad ir kaip joe mane įskaudino vis tiek juos myliu, nes prie jų esu.prisirišusi. Bet kodėl dabar man parūpo tie pasikėlę naujokai.. Man nuo savęs bloga. Neesu nei graži nei ką, iš tiesų man niekas nėra sakęs, kad aš esu graži, o mano druagėms kiekvienas praeivis sako kokios jūs gražios, kaip gražiai atrodai, tu taip išgražėjai. Toks jausmas kad jas įsimyli visi, na turbūt galima suprasti kodėl.. jos tikrai gražios, kokia aš neesu ir niekad nebūsiu.. Kai būnu su savo draugėm aš jaučiuosi beviltiška, užkompleksuota, negraži, kvailė ir daugiau nieko. Užsidedu "laimės" kaukę prieš joms ateinant.. o joms išeinant ją ir vėl nusiimu ašaros rieda mano skruostais. Aš taip pavargau verkti! Aš taip pavargau svertis ir siekti tų savo idealių penkiasdešimt kilogramų!!! Pavargau sakyti sau, kad aš negraži! Aš noriu būti graži! Aš noriu, kad kažkas pasakytų man, kad aš graži, tada gal ir patikėsiu, bet dabar.... aš tuo netikiu. Tas pasakymas kad visi yra savaip gražūs meluoja (aš turbūt išimtis).

- Luka, eii tai ką manai?!?- Alison pažadino mane iš mano depresuotų minčių.. na ką laikas užsidėt tą pačią "laimės" kaukę apie kurią kalbėjau.
- Aaa, taip aš klausau..- nors ir nieko negirdėjau, bet tarkim apsimeskim, kad nieko nebuvo
- Tai ką manai?- pakartojo Alison
- Apie ką?- ...
- Apie tai, kad mes pasielgėm beprotiškai kvailai ir neteisingai, kad palikom tuos naujokėlius mokykloj vienus. Mes su Lėja galvojam dabar grįšti, tai ką manai?
- Verta grįšti?- Jau įsiterpė Lėja..
- Bet mes gi taip dramatiškai išėjom, o dabar jūs siūlot grįšti kaip kokioms nevykėlėms atgal.. Na nežinau, jie tokio gerumo nenusipelnė,- apmąsčiusi viską pratariau..- Na gerai jau gerai galim grįšti..

Kai tik įėjom į mokyklą pamatėm ant suoliuko sėdint naujokus..
- Wow pažiūrėkit kas sugrįžo,- pratarė Rokas
- Jūsų laimei, kad mano draugės turi širdį..- aš irgi ją turiu, bet tiesiog ji jau ne tokia kaip anksčiau, nors ir spinduliuoja tą šilumą ir gerumą kitiems..
- Klausyk mergaite, tu mum neįdomi rimtai, tu apkūni, rengiesi nekaip, tavo draugės ot tokios visai nieko, bet tu ir tavo tie išsišokinėjimai nuobodu..- Dūrė tiesiai į silpniausią vietą... jaučiau kai akyse susikaupė ašaros.. jis tai pamatęs truputį pasimetė, galbūt net išvydau gailesčio kibirkštėlę ne turbūt pasirodė.. jaučiu, kad tuoj pratrūksiu tad nutraukiau visą nemalonų pokalbį..
- Man nerūpi tavo nuomonė! Aš tokia kokia esu aišku! Pasikėlusių čia niekas nelaukia ir jiekada nelauks.. Bye bye! Mergos aš einu pas auklėtoją.. užsukau už kampo ir per galinį mokyklos išėjimą, išbėgau į kiemą. Atsirėmiau į sieną ir pratrūkau verkti.. šiandoen lijo, todėl buvo gan lengva verkti ir paslėpti savo ašras po krentanęiais lietaus lašeliais.. Kaip skauda!!!!

/Alison/

- Tu gal pablūdai!??!- užrėkiau ant Tomo..- Ar bent suvoki kad tu įskaudinai mūsų draugę..
- Ali nurimk ji dabar pas auklėtoją viskas gerai..- ??
- Lėja, šiandien auklėtojos nėra, ir Luka pukiao tai žino!!- aš jam snukį išmalsiu, jeigu Lukai kažkas atsitiks..
- O ne, aš paskambinsiu jai..- ji drebančiom rankom paėmė telefoną suskambėjo balso paštas..
- Lėja bėgam..,- paėmiau Lėja už rankos ir nusitpiautuo paęiu maršrutu kur bėgo Luka, kad tik jai viskas būtų gerai..

/Luka/

Aš bėgau kur kojos neša tik toliau nuo tos prakeiktos vietos!!! Ašaros akyse, krentantys lietaus lašeliai dar labiau suliedavo vaisdą, nemačiau net kur bėgau. Atsiklaupiau prie seno medžio ir pratrūkau dar labiau verkti.. dėl tokių dalykų verkt visiškai neverta bet iš manęs ir taip tyčiojosi, o ką dabar patyriau man priminė mano skaudžiausius metus..

/Tomas/

Nejaugi aš priverčiau tą mergaitę verkti? Aš perlenkiau lazdą, aš nenorėjau taip jos įskaudinti. Draugai žiūrėjo į mane su panieka, o jos druagės rėkė ant manęs. Vėliau bėgo jos ieškoti. Mačiau ją, ji išbėgo į kiemą be striukės su kažkokia maikute trumpom rankovėm ir nieko nešildančiom kelnėm.. aš privalau ją surasti pirmas..
Nubėgau tuo pačiu keliu, kur bėgo ji. Na kur gi ji aš apibėgau visą mokyklą ko niekur nėra. Užsidėjau šalmą ir atsisėdau ant savo motociklo. Privalau ją rasti... Nusprendžiau sustoti prie medžių, jeiyu slėpčiausi tai būęiau tik šioje vietoje, kur nieko nėra. Išgirdau garsą sklindantį iš dešinės pusės lyg kažkas verkia.. Ėjau link tos vietos ir pamačiau ją.. Jos ašaros riedėjo skruostais, ji buvo visa aptinusi nuo verkimo, mergina visa drebėdama nuo šalčio sėdėjo ant suoliuko susigūžusi į kamuoliuką.. jos lūpos buvo pamėlynavusios nuo šalčio ji stipriai  sukando lūpas ir jai pradėjo plūsti kraujas. Drabužiai kiaurai peršlapę plaukai šlapi.. Aš negaliu daugiau į tai žiūrėti..
- Tu išprotėjai!- surikau lyg tėvas..
- K-o-o Ta-u-u-u rei-ii-ki-a-a iš ma-nęs-ss?- drebėdama iš šalčio bandė kažką sudelioti..
- Na pirma tu atrodai siaubingai.. štai imk mano striukę ir pirštinęs būtinai.. ir važiuojam pas mane..
- Nie-ku-r-r aš-š nee-va-žiuo-si-uu y-pa-č su ta-vim-m ats-ok,- mėšlas!
- Eisi arba paimsiu tave ir išsitysiu.. aš nejuokauju.. pažiūrėk į save atrodai, kaip iš kažkokio siaubo filmo...,- ji nieko nesakius užsidėjo mano striukę ir pirštinęs, atsistojo nuo suoliuko ir ėjo nekalbėdama paskui mane..

/Luka/

Negaliu patikėti, kad aš einu paskui jį.. juk jis mane pravirkdė.. kažkodėl jaučiu kažkokį ryšį tarp mūsų kad ir kaip jo nekenčiu..
- Sėskis ir užsidėk šalmą,- Motociklas!??! Na jau ne..
- N-e-e aš t-ikrai-ii-i n-eeevažiuosi-uu-uu,- drebančiu balsu išlemenau..
- Važiuosi.. imk dėkis šalmą ir liakykis stipriai už manęs, aš rimtai tik nepaleisk..- man nuo jo vaidybos bloga darosi.. aš niekaip nesuregavau man buvo per daug šalta net judėti, tad jis paėmė ir pasodino mane ant savo motociklo ir uždėjo man šalmą..

Mes važiavome gan trummpai jis viršijo greitį, aš krūptelėjau.. jis lyg pajautė, kad aš išsigandau ir jį sumažino..
- Na štai mes atvažiavom..

Sveiki visi, aš labai labai atsiprašau, kad taip ilgai nekėliau naujos dalies.. mokslai ką dar ir bepridursi. Bet tikiuosi jums patiks. Atsiprašau už klaidas💓
Vote⭐ 🎄 and 🎁 comment💭

Lovee 😻 you 💘