◀Ešlė▶
Nuėjau prie baro.Išgėriau kelias taureles Jack Danields ir nuėjau šokti į minia.Buvau girta kaip tapkė...Bet į tai dėmesio aš nekreipiau...Pavargusi nuėjau prie sofutės atsisėsti ir pailsėti.Staiga pamačiau,kad Weekly šoka su kažkokia merga ir ji maivosi prieš jį.Staiga jis ją pabučiuoja ji labai panaši kai ją tada mačiau tam party...Ji man labai kažkur matyta.Tik nelabai atsimenu kur kai iš vieno serijalo atsiminiau kas ji.Tai buvo Nina Dobrev.Jis neatkreipė dėmesio į mane ir aš nuėjau prie baro vėl gerti.Alchoholiu bandžiau išgydyti žaisdas,bet man nepavyko.Staiga prie manęs prisėdo gražus vaikinas.Jis gan buvo iš ties gražus.
-Ei sveika tu čia viena?
-Ne su drauge,o ką?
-Ne nieko tiesiog pagalvojau sėdi viena tad norėjau palaikyti tau draugija-Jis šyptelėjo.
-Gal nori pašokti?
-Galim...
Nuėjom beveik šalia Weekly,kad sukelčiau jam pavyda.Šokau įsisiautusi kai staiga atsitrenkiau į Weekly.
-Ou sorry...
-Ne nieko
Aš pažiūrėjau į jo nuostabias akis ir mano akyse prisikaupė ašarų.Pasakiau tam vaikinui,kad einu pakvėpuoti gryno oro ir,kad galbūt eisiu namo.Išėjau į lauką.Pradėjau eiti link savo namų jaučiau kaip tušas nubėga man nuo akių...Vis dar ėjau kai man pakrypo koja ir nusilaužiau aukštakulnio vieną kulną...Pradėjau dar labiau verkti.Namai jau buvo netoli,bet man taip skaudėjo,kad negalėjau paeiti,bet ačiū dievui šalia manęs buvo suoliukas...Atsisėdau ant jo ir laukiau kol praeis skausmas.Staiga išgirdau du žmones.Buvo mergina ir vaikinas atpažinau,kad tai buvo Weekly ir Nina.Tada išgirdau kai jie atsisveikina ir Weekly eina namo...Bandžiau kažkaip save paslėpti,kad jis manęs nepamatytų.Bet geriausia tai,kad jis ėjo pasišviesdamas telefonu...Priėjas jis pašvietė į mane ir prabilo...
-Ei kas tau?
-Eik iš čia pati susitvarkysiu...
-O kas tavo kojai?
-Nuo kada pradėjai rūpintis manim?
-Man įdomu...
-Rūpinkis ne manim,o ja...
-Aš neišeisiu kol nepapasakosi kas nutiko...
Pradėjau eiti kai man suskaudo koja ir aš kritau...Jis manęs nespėjo pagauti,bet ir ačiū dievui,kad nespėjo...Aš tiesiog atsiklaupiau ir nežinojau ką daryti...Stengiausi būti tvirta ir neverkti,bet pajaučiau kai mano skruostais teką sūrios ašaros...
-Gal tave danešti iki namų?
-Ne aš kaip nors pati...
-Bet man nesunku..
-Aš nenoriu,kad tu mane liestum...
Jis paėmė mane ant rankų ir parnešė iki namų.
-Ačiū.
-Nėra už ką.
-Tai gal nestovėk,o eik namo?!
-Nop...
-Kaip suprast ne?
-Nu taip ir suprask...
Jis paėmė ir pabučiavo man į lūpas...
