Jo akys buvo užmerktos ir lingavo kaip Palangos bangos atotaka. Žmonės, kurie ėjo palei Basanavičiaus gatvę net nepastebėjo jo tamsių rūbų, nes figūra blyškiai puošė vienišą tiltą.
Buvo vidurnaktis, pats visas įkarštis "patrepsėti" penktadienį. Nors vasarą ir visi mėgsta "pasileisti plaukus", bet jis labiau mėgo pabūti su savo mintimis, nes atvažiavo įgauti daugiau įkvėpimo iš aplinkos.
"Lilas - Jaunas ir durnas" daina bučiavo jo ausis. Į realybę sugrįžo tada, kai išgirdo apgirtusių žmonių šnekas apie tą patį renginį. Taip, tas pats renginys, kuris turėjo būti šiandien, todėl jis prieš tai ir išsiėmė iš ausies ausinuką.
" Dabar yra 12 valanda, 14 minučių ir 45 sekundės.. 46.. 47. " - stikliniu žvilgsniu akim glazūravo iš riešo "Lacoste" laikrodį, tyliai mąstant.
" Ašmenys aštrūs, reikėjo daugiau duoti progreso. Jeigu šalia būtų Fara, tai visas šis procesas mum "praeitų" geriau. " - toliau galvojo, bet ką toliau? Šioje istorije taip ir nesužinosime. Jis atsiraitojo tamsaus megztinio rankoves, nes truputį darėsi vėsoka - jam tas labai patiko, nes truputis šalčio suteikė jam adrenalino.
Šalta toji naktis buvo kaip jo tamsiai mėlynas žvilgsnis prie Palangos tilto. Vėjas kovėsi su stipria laikysena, jam įsikibus į turėklus. Nakties šėšėlis raizgė jo atvaizdą.
Bet jis jautėsi laimingas, nes dar liko daug laiko iki 01:00.
