Pražuvęs draugas

3

Sedėjau vakare po anklode su nešiojamu kompiuteriu ant kelių ir naršiau po socialinius tinklus,kai staiga atėjo pranešimas į telefoną iš twitter'io. Gavau žinutę.
"Labas,norėčiau susipažinti su tavimi:)"
Nustebau. Nesitikėjau,kad tas vaikinas man iš vis kadanors parašys.
"Laba. Aš Daya:)"
"Aš Tomas. Malonu susipažinti"
Kai mąsčiau ką atrašyti,vaikinas atsijungė. Buvo netgi šiektiek gaila,nes džiaugiausi galimybe susipažinti su nauju žmogumi.

23:00

Gulėjau lovoje ir negalėjau užmigti,vis galvojau apie tą vaikiną iš twitter'io. Jis pasirodė malonus žmogus,būtų šaunu jei su juo susidraugautume.
Kai jau buvau beužmieganti,gavau pranešimą į telefoną. Jį pasiemus radau žinutę iš twitter'io nuo pažįstamo žmogaus.
"Kodėl nemiegi?:)"
Nusijuokiau ir atrašiau : "Iš kur žinai,kad nemiegu?"
"Nuojauta"
"Reiškia turi gerą nuojautą"- tyliai nusijuokiau ir atsijungusi nuo paskyros nuėjau miegoti.

◆◆◆

Sekantį rytą pramiegojau paskaitas,vėlavau į universitetą visa valanda,tačiau nepaisant to mano gera nuotaika ir geras nusiteikimas niekur nedingo. Be penkių vienuolika jau stovėjau kavinėje ir diktavau savo užsakymą - latte su karamele,bei mano mėgstami sausainiai su šokolado gabalėliais. Čia užeidavau dažnai,man patiko ši vieta. Kavinėje nebuvo itin erdvu,tačiau labai jauku,baldai buvo švelnių spalvų,todėl niekas "nerėžė" akies,tačiau kai apsilankiau čia pirmą kartą,pastebėjau,jog viena iš keturių kavinės sienų buvo visa raudona,pasirodo ji specialiai taip nudažyta,kad atkreipti visų užeinančiųjų dėmesį. Ant tos sienos lankytojai galėjo užklijuoti lapelį su atsiliepimu ar palinkėjimu. Kartą kai skaičiau ką žmonės rašo,užtikau lapelį,kuriame akivaizdu,jog rašinėjosi du žmonės,kurie tikriausiai realybėje vienas kito nepažįsta.
Pasiemusi savo užsakytus sausainius,kuriuos man padavė dėžutėje, įsidėjėjau juos į rankinuką ir pasiemusi kavą nuskubėjau į universitetą.