Mano giltinė pasiklydo

2.7 (jėzus su suknele)

Tai va.

Dabar sėdėjau priešais savo mokyklą, apdrabstyta kruvinais Kalakutės gabalais, laukdama žinios iš Aukščiausiųjų.

Ar rykštės. Nežinau.

Staiga moteriškė, vežusi vaikišką vežimėlį, sustojo tiesiai priešais mane.

-Nu bet tu ir nevykėlė,- spragtelėjo pirštais moteris ir... po akimirkos priešais mane stovėjo gėlėta suknele apsirengęs Jėzus.

-Aha,- sumurmėjau.- bet juk pati norėjo būt hot labai, ne mano kaltė, kad pavirto žmogum bombele.

-O tu davei durnei kelią.

-Kodėl ji išvis sprogo? Kodėl jūs pagaminot tokį destruktyvų daiktą?

Jėzus apsižvalgė, pasikėlė ilgą sijoną, kad lengviau būtų eit su ryškiai rožiniais aukštakulniais, ir priėjęs prie manes pasilenkęs sušnabždėjo:

-Tu tik cit, bet čia tokia atsargumo priemonė tam, kad niekas neišgertų per daug ir neatrodytų gražesnis tėvukui ir jo broliui, nei jie patys. Labai jau susireikšminę.

-...gerai¿

Aš susiraukiau. O kas dabar čia darosi?

Aplink mus ėmė rinktis daugybė mamų su vaikiškais vežimėliais, kai susirinko koks penkiasdešimt, visos sutartinai išsitraukė iš vežimėlių po kažkokį keistą šautuviuką ir patraukė vidun į mokyklą.

-kas...

-Nusprendėme suteikti tau dar vieną šansą, kadangi mirė ta „gražuolė" ne visiškai dėl tavo kaltės, bet ir dėl eliksyro kūrėjų ir pačios Kalakutės kvailumo. Mano patikėtiniai nueis išvalyti visiems atminčių, ir bus čiki.

-O mirusioji?

-Ech, nutėkšim ant kokio sofos pavidalo debesies danguje ir duosim neišsibaigiantį kibirą vištienos.

Gūžtelėjau pečiais. Atrodo, visai geras sprendimas.

___________________

Nu ką, grįžau. Bandau parašyt istoriją apie graikų dievus šiuolaikiniais laikais, jei neskaitysit, kai publishinsiu, nusivilsiu jumis ir niekada nepamatysit Jėzaus su suknele ir aukštakulniais irl.
Rašykit komentarus, kam minčių šauna ar pakalbėt norisi.