Kažkada kai mes buvome Mes M. C |✔︎|

(8)

-Mitchel čia gražu! - pasakiau
-Žinojau, kad tau patiks - pasakė jis. Užlipę ant mažo kalno, atsisėdome. Aš atsiguliau. Buvo gaivu, bet ir karštą. Kurį laiką nieko nekalbėjome. Aš stebėjau į ramiai ošiančius medžius. Į žvaigždes.
-Alissa, kaip manai kokios merginos man reikia? - gavus tokį atsakymą, kiek susikrimtau, bet surimtėjus atsisukau į jį.
-Tau neužtektų tokios, kuri leistų tau daryti ką nori. Tau reikėtų tokios, kuri duotu tau viską ir tau nieko netrūktų. Reikia merginos, kuri parodo koks šudinas ir tuo pačiu tobulas yra gyvenimas. Supranti?
-Manai...?
-Būdama tavo draugė
-Geriausia
-Nesvarbu, noriu, kad tau butu gerai. - jis atsisuka visų kūnu į mane ir stipriai apsikabino. Jis kvepėjo, o gal ir smirdėjo rūkalais. Jam paleidus mane, atsisėdau.
Atsistojus nubėgau nuo kalnelio. Mitchel visiškai nesupratęs nusekė paskui mane. Pradėjau eiti pro medžius. Jis klausinėjo, bet pripažinsiu, kad nežinau kur ėjau.
Netrukus atsiradome prie kažkokio parko. Žibintai apšvietė šaligatvį ir akmenimis klotą kelią. Daug suoliukų ir šalia pastatai. Pagriebus jo ranką, vedžiau kažkur. Atėjom prie dviejų medžių. Tarp jų buvo supynės. Jis liepė man atsisėsti ir pradėjo supti. Jis lietė mano nugarą, stumdomas supynes į priekį. Netrukus jis sustabdė supynes ir mane pasikvietė arčiau jo.
-Kartais galvoju, kad mano gyvenimas be draugų būtų žymiai blogesnis, nei be šeimos
-Nekalbėk taip
-O tu nevaidink šventa - jis prisitraukė mane arčiau. Pagriebė už liemens aš uždėjau jam rankas ant krūtinės. - Tu esi per šventa - jis tiesė savo lūpas link manęs. Užsimerkiau. Po kelių sekundžių pajutau jo lūpas ant savųjų . Rankos pakilo iki jo plaukų. Neįsivaizduoju, kas vyksta. Aš nežinau ar tai ką darau yra geriausias sprendimas. Aš tiesiog negalėjau atsitraukti. Sakydama, kad esu jo geriausia draugė jaučiuosi daugiau negu sakė. Jis paleido mane.
-Paliekam tai paslaptį - palinksėjus galva, pajaučiau jo lūpas vėl. Galiausiai ramiai sau grįžome prie namų. Pažiūrėjau į telefoną. Trys valandos praėjo. Tikiuosi tėvai dar miega. Jis palydėjo mane iki durų. Aš pažiūrėjau į jį. Šiek tiek pasistebiau ir pabučiavau. Mitchel paleido mano ranką ir aš išsitraukus, kišenėj turėjusius raktus, bandžau tyliai atrakinti duris. Atrakinus įeinu ir pamojavus uždarau. Atsisukus, pamatau pažįstama veidą.
-Alissa, ar sugebėtum man paaiškinti, ką veikei tokiu metu lauke? - mamos balsas skamba griežtai. Jos sukryžiuotos rankos, primena lyg filmuose stovi supykusios pamotės. Negalėjau nieko pasakyti. - Namų areštas savaitę - ji užlipa laiptais.
Jai uždarius savo miegamojo duris, atsisėdau ant laiptų. Susimoviau. Nusiėmusi batus, užlipau laiptais ir įėjus į kambarį, uždariau duris. Gal dariau didžiulę klaidą? Atsigulu. Persirengiau ir išjungus šviesą ir padėjus telefoną, žadėjau, bent valandai užmigti.

Man reikia nuomonių ir komentarų, labai nuobodu rašyti, kai net nežinai ar viskas gerai... So plzz tie keli žmonės kurie skaito, bent vieną žodį parašykite. Ačiū