Tavo nuolanki vergė

Prieš 12 Metų

Iškart po Nadieždos gimimo, tėvas Ignacijius davė nurodimus auklėm parauošti jaunąją panelę į visuomenės moterų pagrindus ir prijungti prie susigyvenusiom su tuo, jos seserų.

Grafas Ignacijius buvo numatęs problemas su jaunėlę, tad, kad nekiltų nereikalingų konfliktų, tėvelis kaip reikiant prispaudė Nadiežda nuo pat pirmųjų dienų. Grafas Ignacijus pagalvojęs, pats nutarė, kad jo palankioji žmona, Aleksandra, galėtų geriau išaiškinti padetį Nadieždai.

Tad kartas nuo karto, motina atsivesdavo į biblioteką mažają dama ir aiškino išsijuosus. Piešdavo, rašydavo, braižydavo minčių žemėlapius... kaip tik jau bebandė grafienė, tai buvo svarbu įkalti gležnai galvelei tas svarbias moters savybęs. Na o mažoji Nadia buvo dar tik vaikas. Ji troško ištirinėti kiekvieną vabalėlį, dvaro kieme. Šitie nuotykiai grafo ausies nepamalonino.

-Jaunas bulius ilgai spardosi, kol ragų nenulaužai ir nebeturi ko badytis.- grafas Ignacijus tai prisakė savo žmonai, kol pats nepasiėmė rykščių ir kaip cypentį šunytį nuskriaudė mažają tyrinėtoją. O kaip tik mažoji panelė tą vakrą neverkė. Pasikučiojanti vis ramino save, tol kol grafienė neateidavo ir nepaaiškindavo ką ji padarė blogo. Nadiežda taip pat paaiškindavo ko ten ji lindo į tą kiemą. Pasirodo šerdavo kirminėlius obuoliais. O motina kas kartą pasiusdavo išgirdus tokius kvailus pasiteisinimus ir dar pridėdavo savo rykščių.

Akys nuo verkimo paraudo kaip saulė besileidžianti vakare. Viso labo ji suprato ką padarė preitą popietę ir, kad parodytų tėvams, kad suvokė tai, ji kaip pagarbą klausėsi motinos ką mokė ir tai pro ausis nepraleido. Ji žinojo, kad motina linki tik gero ir, kad nebūtų daugiau rykšcių šiuose namuose, Nadiežda parodė savo suvokima ir, kad nenuviltų tėvo, ji pasivyjo savo seseris. Po kiekvienos pamokos su mama ji nebesidairė pro langus, o deklamuodavo grafui kaip iškaltą poemą apie tai ką išmoko. Tėvas Ignacijus buvo pamalonintas. Jis didžiavosi tai ko pasiekė.

-Dar vieno bulio ragai nusviro.