Galvos skausmas //

1.1 Kažkas

Jo lūpos slydo jos kaklu, kai staiga sustojo ir įsisiurbė į jos kaklą lyg alkano žvėries. Ji aiktelėjo nesitikėjusi to ir suspaudė dešinąją ranka Jo petį, rodydama nuostabą, bet, rodos, Jam tai patiko ir Jis įkando į merginai nerodydamas pasigailėjimo. Tada, Jis ją stumtelėjo ir pasiėmęs stiklinę brendžio įsitaisė patogiau ant odinės sofos žvelgdamas į apsvaigusią merginą, ant kurios kaklo ryškėjo violetinės spalvos mėlynė. Tai buvo jau penkta mergina šį vakarą ir niekas nesuvokė kodėl Jis taip elgiasi. Kam palikti „meilės" žymes ant nepažįstamų merginų? Jis jas svaigino, bučiavo ir palikdavo mėlynes ant jų kūnų, o tada palikdavo jų kūnus ramybėje. Jo rudos akys žvelgdavo į merginas, kol jos užmigdavo arba, kol jos išeidavo užsimiršusios ką veikia su juo.

Bet jis suvokė kodėl tai daro. Jis tyčiojosi iš meilės žvelgdamas jai į akis – Jis palikdavo „meilės" žymes ant nepažįstamų merginoms lyg rodydamas, kad meilė yra niekas, kad niekas nepažįsta savo mylimųjų, kad niekam jie nerūpi. Vis dėlto, tokia buvo Jo mylimoji, ta, kurią Jis mylėjo, kuri jį paliko plyštančia širdimi. Ji tyčiojosi iš meilės, jai tai buvo niekas ir jai Jis nerūpėjo kaip jam dabar nerūpėjo nei viena iš penketo.

Palikęs penktą merginą Jis sumokėjo sąskaitą ir paliko klubo patalpą. Jis atsirėmė į sieną, kuri buvo už klubo, ir prisidegė cigaretę žvelgdamas į žiebtuvėlio liepsnelę. Šiai užgesus Jis įtraukė dūmą į plaučius ir įsidėjo žiebtuvėlį į kišenę. Šį vakarą klube praleidęs keletą valandų Jis sugebėjo išgerti tik vieną stiklinę brendžio. Jį Kažkas stabdė ir Jis keikė tą „Kažką". Tas Kažkas turėjo nuostabius, žvilgančius pilkšvus plaukus ir mėlynas akis, kuriose Jis nuolat paskęsdavo. Kažkas nekentė, kai Jis gėrė, Kažkas nuolat jį moralizuodavo dėl Jo elgesio, Jis metė gerti dėl jos. Jis jai pažadėjo negerti, tad šiąnakt klube Jis neįstengė pasigerti.

Bet Jis padarė tai, ko Kažkas nekentė – pažemino moteris. Ne tik jas pažemino, bet ir joms prigirdė narkotikų, dėl kurių nežinia kas vyko su merginomis, bet Jam nerūpėjo. Jis juto pasitenkinimą savimi. Šiandien Jis spjovė ne tik Kažkam į veidą, bet ir tai prakeiktai meilei, kuri degino Jo krūtinę pastarąjį mėnesį po Kažkieno palikimo, bet kodėl Jam vis dar skaudėjo?

Jam neskaudėjo, Jam degino krūtinę. Nebuvo nei kiek geriau. Tas kerštas meilei ir Kažkam tik dar pastiprino skausmą Jo krūtinėje, nes Jis žinojo – Kažkam tai nepatiktų, Kažkas suabejotų jų meilę, bet juk nebebuvo jų meilės. Tai kodėl jam taip skaudėjo?