Mafijos žmona

2. Aš Ir Patrauklus Nepažįstamasis

*Sofia*

Gražuolis pasilenkė man prie ausies ir pašnabždėjo
-Mano vardas Gabrielius. O tavo gražuole?:prašneko Gabrielius.
-Mano vardas Sofja, bet gali mane vadinti Sofi. :atsakiau jam ir pasistiebusi pradėjau jį bučiuoti. Iš pradžių bučinys buvo paprasta, bet paskui viskas taip įsibėgėjo, kad jis tapo aistringiausias kokį tik esu turėjusi.

Paskui jis man pasiųlė važiuoti su juo pasivažinėti. Kadangi buvau šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio, sutikau. Kaip galėjau nesutikti kai toks vyrukas kuris atrodo kaip graikų dievas pasiūlė su juo pasivažinėti? Aišku tuo metu aš negalvojau, kas gali nutikti. Nusispjoviau į viską. Man buvo visiškai dzin, kad ši dieviška būtybė gali mane pagrobti, nužudyti ir panašiai.

Nuėjus į automobilių parkavimo aikštelę mes priėjome prie „Bugatti La Voiture Noire". Aš apšalau, nesu labai didelė automobilių žinovė, bet žinau, kad šis automobilis yra brangesnis nei pora milijonų dolerių. Aš net nenorėjau sėsti į tokį prabangų automobilį, bet įsėdau. Mes nuvažiavome prie skardžio nuo kurio matėsi Čikago naktinis gyvenimas.

Gabrielius išsitraukė pikniko užtiesalą ir šampano butelį su dviem taurėm. Mes pasiklojome užtiesalą, Gabrielius atidarė butelį ir mes žiūrėdami į kraštovaizdį gurkšmojome šampaną.

-Gabrieliau? :tyliai ištariau aš.
-Ką? :jis tyliai paklausė.
-Kodėl tas juodas džipas mus visą kelią seka? :pagaliau sukaupusi drąsa paklausiau.
-Nes esu turtingas ir įtakingas žmogus kurio turtą nori pasiglemžti daug žmonių, jie mano apsauga. Tik aš jų paprašiau laikytis atokiau nuo mūsų.
-Aišku.. :tyliai pasakiau.
- Susituokime. Aš pavargęs nuo viso šito šūdo kurį vadiname gyvenimu. Nenoriu vesti tos besmegenės baidyklės Žinau, pavargusi ir tu. :staiga pasakė Gabrielius.
-Gerai. :ilgai negalvojusi jam atsakiau. Kaip galima atsakyti į šį klausimą ne, kai tavęs to klausia turtingas, įtakingas ir svarbiausia patrauklus vyras? Ar paminėjau, kad aš vis dar apsvaigusi?

Nežinau kaip jis sugebėjo, bet 3 nakties aš jau buvau su vestuvine suknele ir bučiavau savo vyrą po to kai kunigas paskelbė mus vyru ir žmona.

Po vestuvių mes atvažiavom į Gabrieliaus penthauzą, kuris buvo viežbučio pačiame viršutiniame aukšte ir buvo dviejų aukštų. Tik nespėjau šios erdvės apžiūrėti geriau dėl dviejų priežasčių. Buvau apsvaigusi, ir vos įžengus pro duris mes su gabrieliumi magiškai atsidūrėme jo miegamajame, o tiksliau, jo lovoje. Iš pradžių buvau labai drovi, ir nenorėjau užtvirtinti santuokos apsimesdama jog žinau ką darau, taigi prisipažinau jam, kad esu nekalta. Bet jis mane įtikino, kad viskas bus gerai. Žinau, žinau, gatvės boksininkė, kieta mergina ir vis dar nekalta, o čia tai juokinga. Bet turbūt mano nekaltybė ryto nesulauks.

6:00 h ryto

Pabudau šalia Gabrieliaus ir šiek tiek pasimečiau, bandžiau prisiminti kas naktį įvyko,iki tol kol visi prisiminimai sugrįžo į mano galvą. Prisiminiau, kaip mes susituokėme. Pala, pala! Mes susituokėm! Iššokau iš lovo ir nuėjau prie savo rankinuko. Tiesa, mes susituokėme, viskas buvo legalu. Buvo mūsų parašai, liudininkų parašai. Na kadangi vyras gulintis lovoje yra mano vyras, aš nebepabėgsiu. Tik tada kai mano pasidarė šalta susipratau, kad esu nuoga, tada kuo greičiau puoliau į lovą po antklode.
Sėdėjau ir laukiau kol jis atsibus.

*Gabrielius*
Pabudau anksti ryte. Kai pagaliau atsimergiau šalia savęs pamačiau Sofiją. Tada prisiminiau, ji mano žmona. Na vakar buvau šiek tiek išgėręs, bet mano žmona tikra gražuolė, tamsūs plaukai, juodos akys, truputį riesta nosis ir putlios lūpos. Kad ir koks išgėręs vakar buvau, aš išsirinkau puikią moterį.

Kai atsisėdau Sofija sustingo, porą sekundžių ji atrodė pasimetusi, tačiau galop pasidavė ir tiesiog pasakė „Labas rytas".