Mafijos žmona

4. Nevisi monstrai blogi.

*Sofija*

Stovint ten, prie spintelės išgirdau tą slykštų balsą.
-Ką gi mes čia turime? Argi ne mažoji Sofija? Po ano karto prireikė apsauginio? Nagi mergyt jugi nėra taip blogai. Aš tau pažadu, jei atiduosi man savo nekaltybę, aš tave apginsiu nuo visų. :prakalbo gyvulys vardu Arnelijus.
Dieve, kas šitame pusprotyje man anksčiau patiko?
-Tai neįmanoma. :šaltai jam atsakiau.
-Kodėl? Aš pažadu būti šiek tiek švelnesnis. :tarė Arnelijus.
-Todėl, kad mano nekaltybę pasiėmė mano vyras. Ir žinai ką? Jis buvo nuostabus lovoje. :su šypsena atsakiau  jam.
Įniršes jis mane puolė, tačiau ačiū dievui, kad už manęs stovėjo apsauginiai. Nes vos jam pradėjus mane smaugti jis buvo nutemptas kuo toliau nuo manęs. Man keista, kad nei vienas mokytojas nieko nedarė kai Arnelijus buvo nutemptas kažkur tolyn. Aš net nesigilinau, kur jis ar kas jam nutiko. Tiesą sakant man buvo giliai dzin.
Šiandien man vos kelios pamokos, tačiau aš tikrai nežadu atsisakyti savo išsilavinimo vien dėl to, kad ištekėjau. Šį minčių traukinį nutraukė skambutis pranešantis, kad liko vos minutė iki pamokos pradžios. Tad susirinkusi reikalingas knygas nuskubėjau tiesiai į pirmą savo klasę, į Rusų kalbos pamoką. Dieve, kaip aš nekenčiu tos mokytojos, ji tikra žiurkė. Bet šiandien ji man kažkodėl buvo maloni, apie tai pagalvojus man į galvą šovė vienas vienintėlis žodis, ar tiksliau būtų, vardas - Gabrielius. Nors gal būt jam net nereikėjo pajudinti nei piršto, už jį viską padarė apsauginiai kurie iš tolo šaukte šaukė visiems aplinkinems„PAVOJUS“  dar nepamirškime ir gandų, jie sklinda be galo greitai.

*Po dar 3 pamokų*

Negaliu patikėti, kaip greitai pasibaigė mano šiandienos kančios mokykloje. Bet dabar pagalvojus nežinau, ar aš noriu grįžti namo, ir namo turiu omenyje Gabrieliaus namus. Nežinau... Visa ta nauja informacija mane šokiruoja, turbūt palauksiu Irinos kol ji baiks flirtuoti su mūsų mokyklos regbio žaidėjais.
Stovėjau ir laukiau jos kol pagaliau iš už kampo pamačiau išnyrančią savo geriausią draugę. Vos tik ji priėjo prie spintelės aš pasakiau jai, kad pasiskubintų ir, kad keliausime į parką, o po to į ligoninę, aplankyti mano brolio. Vos 5 minutėms praėjus nuo šių žodžių, mes jau sėdėjome automobilyje ir važiavome parko link. Žinau, parkas turbūt nėra geriausia vieta kur norėčiau būti su drauge, tačiau man labai reikėjo pasikalbėti su Irina. Tai aišku, kad aš jai nesakysiu apie visą tos mafijos dalyką, bet būtent dabar man labai reikia jos, bent jau, kad ji būtų šale, aš sumišusi.

*Po 15 minučių*

Vos baigiau Irinai pasakoti apie vakar (savaime aišku, kad ne pasakojau labai detaliai) suskambo mano telefonas. Užteko pažvalkti į kontakto pavadinimą ir aš apšalau iš baimės. Skambino Deimono gydytojas (mano brolio gydytojas). Aš išsigandau, o kas jei jis mirė, aš nepasiruošusi jį palaidoti, aš negaliu. Bet, kad ir kaip nenorėjau, aš atsiliepiau.
-Alio?:Mandagiu balsu prašnekau.
-Sveiki, ar aš kalbu su panele Sofia Romano?:Profesionaliai tarė gydytojas.
-Taip.. :Atsakiau nežinodama ko tikėtis iš šio skambučio. Ir kas mane labai nustebino, tai buvo vardas kurį panaudojo gydytojas „Sofia Romano“.
-Turiu žinių. Ar pamenate kai sakiau, kad yra menkas šansas, jog jūsų brolis pabus?:Paklausė gydytojas.
-Na taip...Prašau pasakykite, kad jis nemirė!:Sušukau išsigandusi.
Per telefoną išgirdau kaip gydytojas nusijuokė.
-Ne, jis nemirė. Bet manau, kad jums geriau apie tai sužinoti atvykus į ligoninę. Dabar aš turiu eiti. Kai atvyksite į ligoninę eikite tiesiai į palatą A5, mes jį perkėlėme ten.
-Gerai, būsiu ten po 15 minučių.:tai pasakiusi numečiau ragelį ir nuskubėjau link mašinos, Irina ir apsauginiai sekė iš paskos. Įlipus visiems į mašiną pasakiau ligoninės adresą ir po 15 minučių buvome jau ten. Aš užtrukau vos 5 minutes ir dabar srovėjau prie palatos durų. Su neramia širdimi atvėriau duris. Ten buvo jis, ir sėdėjo ant lovos krašto.