Egocentriškumo karas. Pyktis. Meilė. Aistra.
Ego, tai ginklas naikinantis viską kas tyrą. Jei tai užvaldo protą, žmogus tampa kažkuo kitu. Blogiausia, kai vienoje vietoje susitinka keletas tokių. Tada kyla egocentriškumo karas. Taip nutiko ir čia...
Mano mintyse klaidžiojo duotosios merginos atvaizdas. Ji buvo liekna, žavinga bei manyčiau protinga. Nors kaip sakoma nespręsk apie knygą iš jos viršelio. Merginos akys ir tas žvilgsnis nuotraukose skverbėsi iki sielos gludumos. Na darbas yra darbas, o be to pinigų išties man reiktų. Norėčiau už juos įsigyti motociklą ir pagaliau laimėti lenktynes. Mano senukas nesugeba aplenkti Vincento žvėries. Visada prakišu lažybas, o dabar dar net įsiskolinau. Privalau būti pirmas. Privalau laimėti bet kokią kainą.
Mano akys užsimerkė ir kritau į gilų miegą. Buvau pavargęs.
- Emilienai, ką po galais veiki mano kambaryje? Žinai, mes dabar konkurentai.
- Konkurentai ar ne, bet tu mano draugas ir man nuobodu be tavęs. - pavartė akis.
Mano ranka nuslinko iki spintelės šalimais lovos. Kur gi mano telefonas, vakar gi padėjau ant spintelės.
- Kur mano telefonas..? - tylus murmesys ir susierzinimas sklido iš mano lūpų.
Pasigirdo Emilieno juokas, tai mane suerzino tad su urzgiau ir deptelėjau į jį.
- Duokš jį man.
- Ne.
- Nenervink manęs, Emili. - atsisėdau lovoje ir pasitryniau veidą ranka. Mano nuogos krutinės nebedengė jokia medžiaga.
Rūstus žvilgsnis iš manęs privertė brunetą tapti rimtu ir grąžinti telefoną.
- Beje, tau rašė Ila. - kostelėjo vaikinas.
Nesutrikau. Ila visada parašo kažką saldaus po susitikimo name. Manieji pirštai nuslydo ties perskaityti žinutę mygtuku.
Kas: Ila
Kitą kartą išbandykime antrankius. xoxo
Mano veide pasirodė šypsena. Nedvejodamas atrašiau.
Kam: Ila
Būtinai. xoxo
- Tai vėl vakar smaginotės? Nesuvokiu kaip tau ji viską daro už dyką. - nuaidi Emilieno atodūsi kas privertė mane atsisukti į jį.
- Būk toks žavingas ir tau ji viską padarys dykai. - mirktelėjau akį ir šyptelėjau.
Emilienas tik pavartė akis.
- Na, manau, laikas keltis, o tau laikas nešdintis.
- Lauksiu tavęs penktą prie namo. Šį vakarą lėksime į naują klubą.- Emilienas nusiuntė man oro bučinį.
Suknistas pedikas.
Užsitrenkė durys ir aš kritau nugara atgal į lovą. Reikia imtis plano.
Safyra
Koledžas mane erzino. Erzino visa aplinka. Einu čionai tik dėl to, jog tėvai neišmestų iš namų ir nenustotų remti mano hobio. Man patinka muzika. Dievinu pianino melodiją. Visą tai kainuoja. Tiksliau kainuoja pamokos privačioje muzikos akademijoje. Tėvai patys mane čia įkišo ir po kurio laiko tai tapo mano oru.
Namie numečiau visus daiktus į kampą ir sėdau prie pianino. Man daug ką reiškė šis instrumentas. Jį man padovanojo senelė. Tai vienintelis dalykas primenantis ją. Kiekvieną vasarą grodavome dviese... kol ji mirė aną vasarą. Kaskart per pasirodymus konkursuose įsivaizduoju kaip ji šalia sėdi ir skambina klavišais. Privalau stengtis dėl jos.
<...>
Po valandos ar dviejų, o gal net daugiau pakilau ir nužengiau į virtuvę. Lauke buvo jau sutemę. Staiga sudūzgia telefonas ir praneša apie gautą žinutę.
Kas: Aya
Tu. Aš. Naujas klubas. Šiandien. Lauksiu penktą prie liepos.
Ar tu rimtai? Aš vos spėjau atsigauti po praeito savaitgalio, o ji jau nori vėl siautėti? Nespėjus man atrašyti, jog negaliu dėl kokios nors kvailos priežasties. Atėjo dar viena žinutė.
Pavarčiau akis ir padėjau telefoną į šoną. Ranka pasiekiau šaldytuvo duris ir jas atvėriau. Ilgai netrukus akys užkliuvo už vakarykštės picos gabaliuko. Išsitraukiau šaltą maistą ir atsikandau. Akimirkai susiraukiau padarydama pasišlykštėtiną išraišką.
- Ką aš sau galvojau apie šaltą picą? Šlykštu.- burptelėjau ir numečiau maistą ant stalo.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
