Ir kažkur prabėga laikas
Jo jau neatsukt atgal,
Baigiasi jau laiko smiltys
Ir prie pabaigos kelionė jau.
Išnyksta laikas, tu su juo
Ir mane vieną su skausmu širdį palieki.
Daros man skaudu ko tai,
Kad neteks man jau išvyst tave gyvai.
Tik pabūki valandėlę,
Neskubėki tu išeit.
Aš aprodysiu žemelę,
Kurioje tu svečiavais.
Gal gi kada nors,
Prasilenksim mes gatve.
Bet neatpažinsiu,
Nepažinsi tu manęs.
O kad vėlei sugrąžint dienas,
Kurias taip smagiai praleidome.
Bet kažkur prabėga laikas
Ir jau baigia laiko smiltys nutekėt.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
YOU ARE READING
Netikėta mirtis | iFa
PoetryEgzistenciniai eilėraščiai; Eilėraščiai apie mirtį, laiko tėkmę, liūdesį, vienatvę
