You belong to me✔️

~42~

*Laylos pov*
Šokdama su Eduardu nebebuvau tokia susikausčiusi kaip,kad iš pradžių,kai stebėjau savo draugę šokančią su Skotu ir Eduardą kuris buvo nenuotaikoje,bent man taip atrodė,manuoju atžvilgiu.
Šiam nusitempus mane šokti likau nustebusi tiesiogine to žodžio prasme,nes net neįsivaizdavau kodėl šis sugalvojo mane pakviesti šokti -"turbūt Ayla pakišo jam tokį mintį" - pagalvojau atsidusdama.
Tamsiaplaukiui man į ausį sukuždėjus  "Astanavite", pajutau kaip per kūną persirito milijonas malonių šiurpuliukų.
Atsidusau atsiremdama į šio krūtinę,pasiduodama muzikos ritmui, leisdama jam galutinai užvaldyti manąjį kūną,galbūt netgi ir užgrobti  mintis,nes jų buvo daug..mintys tiesiog sukosi manoje galvoje, kad atrodė lyg tuoj ims ir susprogs  galva,nuo tokio galvojimo..
Nenorėjau daug galvoti,perkrauti savos galvos,nes žinojau,kad nebepakelsiu visko..
Taip yra nelengva kai dar šiandien sužinojau,kad laukiuosi nusikaltėlio vaiko,kuriam moterys būdavo skirtos tik geram "pasidulkinimui" ir daugiau niekam kitam.
Neturėjau jokio supratimo iš kur gali atsirasti tokių vyrų kaip jis,jog mokėtų taip apsukti galvelę,kaip padarė su manimi.
Kaip sakoma gyvenimas pilnas įvairiausių išbandymų,netikėtumų pro kuriuos tenka praeiti,isgyventi juos.
Man asmeniškai gyvenimas atnešė itin daug staigmenų,nesitikėjau jog į mano gyvenimą galėtų įžengti toks vyras kaip jis..
Jog sugebėtų apversti viską aukštyn kojomis..
Prievarta..rėkimai..skausmas..ašaros..nesuprantami jausmai Eduardui,o galiausiai netikėtas,neplanuotas nėštumas...
Negi esu tokia bloga,kad nusipelniau tokio gyvenimo?
Visada norėjau vyro kuris mane mylėtų iš visos širdies kaip ir aš jį,o ne tokio..
Ugh...tai taip sunku..kai neturiu kam išsipasakoti,apart Aylai,bet ir jos nesinori apkrauti savaisiais rūpesčiais,nes tikiu,kad ji pati turi pakankamai bėdų.
Supratau tik vieną,kad negaliu leisti Eduardui sužinoti,kad esu nėščia..nes tada bus ate,ate laisvei,arba geriausiu atveju,turėsiu išnešioti šio kūdikį,o kai jį pagimdysiu jis pasiims jį sau mane išspirdamas į gatvę,visiškai be nieko..
To tikrai nenoriu. Noriu paprasto,ramaus gyvenimo be skausmo,prievartos.. Tiesiog noriu būti nuo niekieno nepriklausoma moteris.
Papurčiau galvą stengdamasi išvengti per didelio galvojimo.
Pasibaigus dainai atsitraukiau nuo tamsiaplaukio, bet nespėjus žengtelti žingsnio pajutau kaip šis prisitraukė prie savęs,atsukdamas į save.
Likau šokiruota,o man nesitikint pajutau kaip jis grubiai,gašliai itin erotiškai užgrobė manas lūpas.
Pražiojau lūpas,tad Edu pasinaudojęs šia proga sukišo giliau savąjį liežuvį į mano burną.
Užmerkiau akis kiek nedrąsiai pajudindama lūpas,bet supratusi ką darau kaip mat atsitraukiau skeldama jam antausį.
- Daugiau niekada gyvenime manęs nebučiuok - šnypštelėjau,mano visas kūnas drebėjo iš jaudulio.
Manyje šiuo metu konkuliavo dvejopi jausmai.
- Po velniais ko tu kimbi prie manęs? - nusikeikdama paklausiau vyro.
- Man įgriso tai jau kartoti,bet..visgi pasikartosiu dar kartą. Tu.esi.mano.Layla. - per pauzes ištarė Eduardas.
Išgirdusi šio žodžius atsidusau susiraukdama.
- Niekada gyvenime nebuvau ir nebūsiu tavo - išrėžiau.
Pastebėjau kaip vyras sučiaupė lūpas nieko nebesakydamas.
- Manau,kad tau laikas eiti miegoti jau,tiksliau mums visiems - įsiterpė Skotas.
- Sutinku - tartelėjau sutikdama su šiuo pasiūlymu.
Žvilgtelėjau į laikrodį kuris rodė beveik 12 nakties,visiškai nenorėjau miego,dabar bus manasis šansas ištrūkti iš čia visiems laikams.