You belong to me✔️

~62~

*Eduardo pov*

Galiu gyvenimui padėkoti už tai,kad man vėlgi sugrąžino Laylą. Nebežadu jos paleisti,jeigu reiks net pririšiu šią prie lovos,kad nepabėgtų..
Bandžiau Laylai paaiškinti,kad ši mane domina kaip moteris,jai taip sakau,bet yra taip,kad ją myliu..
Nežinau kaip ir kada reiks jai pasakyti,kad myliu ją. Manau, kad su laiku imsiu ir pasakysiu tai,nes dabar tai sakyti neapsimoka,nes vistiek šioji tuom nepatikės,tad būsiu bereikalo tai pasakęs.
Netgi dabar ji prisipažino,kad nelabai tiki tuom ką jai sakau,tad prakalbus apie meilę,Layla kaip tik labiau susipainiotų ir nebežinotų kas melas,o kas tiesa...
Sulig kiekviena akimirka..sekunde..minute..jutau kaip pradedu įsimylėti šią šviesiaplaukę vis labiau. Jaučiu ir žinau,kad būsiu su ja kaip niekada laimingas.
Dėl Layl'os laisvai galėčiau paaukoti gyvybę jeigu,žinoma, to prireiktų. Buvau kaip niekada įsitikinęs,kad su laiku ir Layla pamils mane,taip kaip ir aš pamilau ją.
Pažindamas šią personą vis labiau supratau,kad ji yra begalo užsispyrusi,visada sieks savo užsibrėžtų tikslų.
Nužvelgdamas šią šviesiaplaukę nuo galvos iki kojų,klausydamasis kaip ši visaip bando paneigti,kad tai buvo tik silpnumo akimirka,pratrūkau.
Layla - tikrai mokėjo išvesti iš proto,tą ir darė dabar,meluodama man į akis.
Nesuprantu kodėl ši man taip meluoja..koks viso to tikslas daryti šitaip?
Galbūt, netgi ši, kadaise yra turėjusi vyrą kuris buvo įskaudinęs ją,bet nemanau,nes ji būtų praradusi gan seniai savąją nekaltybę.
Dar gyvenimo nesu turėjęs tokios užsispyrusios kumelaitės kaip Laylita.
Jos užsispyrimas mane labiau traukia link jos,bet ne visada.
Teko netgi šią užčiaupti itin grubiu bučiniu į kurį ji kaip mat man atsakė taip pat grubiai,papešdama plaukus.
Praėjus kelioms akimirkoms, pritrūkus oro atsitvokėjau nuo jos,kad nebūtų taip kaip buvo prieš tai. Tikiu,kad vėlgi paimčiau ją antrą kartą,nes net ir dabar nesu ja pasisotinęs,trokštu vis dar jos.
- Eime iš čia arba vėl išdulkinsiu tave čia,nes tu bandai mano kantrybę,Laylita - ištariau grubiai suimdamas šios plaukus.
- Tu esi man tarsi narkotikas - sunurmėjau menkai kilstelėdamas lūpų kampučius.
Pastebėjau kaip Layla šyptelėjo, bet tada staigiai pastūmusi mane atsirakino duris ir išėjo lauk iš čia.
Šiai išėjus ir pats išėjau iš tualeto pasekdamas šviesiaplaukės pavyzdžiu.
- Ir kurgi taip skubi,m? - paklausiau pasivydamas Laylą,uždėdamas savo ranką šiai ant liemens.
- Niekur - atkirto bandydama patraukti mano ranką.
- Nebandyk net - sukuždėjau stipriau prispausdamas šią prie savęs.
- Kodėl būtent aš,Eduardai? - atsidusdama paklausė manęs.
Nežinojau kaip atsakyti Laylai į šį klausimą..
Bet žinau tik tiek,kad noriu Layl'os tik sau ir niekam kitam,o jeigu bandys ją atimti iš manęs, pats užmušiu savomis rankomis,jeigu tik to prireiks,imsiuosi drąstiškų priemonių.
- Nežinau,tiesiog tu - ištariau,nežinodamas ką daugiau bepridurti jai.
- Tai ne atsakymas - tyliai šūktelėjo.
- Nekelk balso - griežtai pasakiau.
- Tai po velniais atsakyk kodėl būtent aš,o ne kas nors kitas - sušuko sustodama eiti.
Pastebėjau kaip žmonės kurie ėjo sustojo,įdėmiai spoksodami į mus.
- Eime - pasakiau bandydamas suimti šiai už rankos,bet ji tik atsitraukė nuo manęs per atstumą.
- Atsakyk - užrėkė.
- Nes..nes pamilau tave nuo tada kai įžengiau į klubą ir pamačiau tave,Layla aš myliu tave,beprotiškai..skausmingai..ir sulig kiekviena akimirka įsimyliu labiau - užrėkiau netekęs kantrybės.

Komentuojame;)