D I F I R E N T

1.

21:15

Sėdėjai klube prie baro ir lėtai gurkšnojai savo gėrimą. Tu nesi didelė gerbėja naktinių klubų ar alkoholio, bet dabar tai buvo viskas ko tau reikėjo.

-Eonna!

Staiga tave pašaukė tavo draugai ir su šypsena veide artėjo prie tavęs.

-kodėl sėdi čia viena, jei tu mus išsitempei čia? Eime, pašoksim!

Tu nemėgai šokti, tačiau manei, kad tai puikus būdas atsipalaiduot ir nors kuriam laikui atitrūkti nuo baisios realybės.

21:47

Pagaliau grįžai prie baro ir užsisakei dar vieno gėrimo. Tau besėdint pastebėjai, kad tave kažkas stebi, o pasisukus kryptim iš kurios tave sekė žvilgsnis tu sutikai dvi tamsias, šokoladinės spalvos akis. Laikas tarsi sustojo. Dabar jis žiūrėjo į tave, o tu į jį, tačiau jis nebuvo vienas. Staiga jis pradėjo juoktis ir nusuko akis į savo draugą. Tu išraudai. Būtent dabar, kai prisiekei sau užrakinti savąją širdį giliai ji pradėjo vėl plakt. Meilė iš pirmo žvilgsnio nėra tikra. Tai tavo auksinė taisyklė. Jei ne jis, tu niekada nebūtum nieko panašaus patyrus. Taigi, tu nutrūkus jūsų akių kontaktui tu staigei nusisukai nuo jo ir gurkštelėjai savo gėrimo.
Ilgai netrukus pajutai, kaip šalia tavęs atsisėda nepažįstamasis, o jo skaidrus ir švelnus juokas pasiekęs tave ir privertė tave pakelti akis ir pažiūrėt į to juoko savininką. Tai buvo tas vaikinas.

Tas juokas buvo lyg muzika tavo ausims. Staiga jis atsisuko į tave ir nusišypsojo.

Tai buvo gražiausia šypsena kokia tik esi mačius.

- labas, aš Chanyeol.

Tu apsižvalgei nesupratus ar jis kalba su tavim, tačiau jis žiūrėjo tiesiai į tave, o visi kiti buvo užsiėmę.

- Eonna.

- Na Eonna, malonu susipažinti. Kas privertė tokią gražią panelę čia sėdėt vieną?

- Tikrai nemanau, kad turėčiau nepažįstamąjam aiškintis, bet dėkui už komplimentą.

- Visada prašom ir jei nenori, gali nesipasakot, tiesiog pamaniau jog norėsi išsipasakot.

- taip, noriu, tačiau ir išsikalbėjus niekas nepasikeis. Nematau tikslo švaistyti savo laiko, o ir tu nevienas, su draugu, tad neversk jo laukti.

- Aš einu, jei kas namo grįžk vienas.
Po šių žodžių Chanyeol draugas šokio žingsniu pasuko link šokių aikštelės.

- Dabar mes vieni.

Nusišypsojo vaikinas ir arčiau prisitraukes kėdę atsirėmęs su viena ranka į stalą atsisuko į mane.

- Įsivaizduok, kad tavo tėvai paskambina tau ir praneša jog turi svarbių naujienų, o tau atvykus jie praneša, kad tavo sužadėtinis negali tavęs vesti, tačiau tavi sesuo tekės vietoj tavęs. Kaip tu jaustumeis sužinojęs, kad ji laukiasi 2 mėnesius nuo tavo sužadėtinio ir jam tu visiškai nerūpi. Kaip tu jaustumeis kai tu buvai išmestas iš namų, tačiau sužinojus, kad susižadėjai su turtingu vaikinu, jie netikėtai tave priema atgal namo?!

Tavo akys buvo pilnos ašarų. Ašarų kurių nenorėjai praliet dėl jų. Tau nespėjus suvokti situacijos pajutai kaip šilti nykščiai valė tavo surias ašaras, o ilgai netrukus tu atsidūrei vaikino glėbį. Tu verkei. Verkei nekreipdama dėmesio, kad sušlapinsi jo rūbus, ar kad žmonės į tave keistai žiūrės, nors nemanau, kad kas pestebėtu, jug visi buvo apsvaigę ir užsiėmę linksmunimusi.

-aš turiu važiuoti namo.

-AŠ paveršiu tave.

Tu nesipriešinai. Alkoholis tave pakirto, o vaikas ko dabar norejai, tai tavo šilta lova.

23:03

- Kaip keista, aš irgi čia gyvenu.

Su šypsena tarė vaikinas. Iš pirmo tai pasirodė keista, tačiau ilgai apie tai negalvoju tu iėjai į liftą ir suspaudus mygtukus laukei kol pakilsi į savo aukštą. Kartu su vaikinu išlipai iš lifto ir pradejai eiti savo buto link.

-klausyk, supratau, kad gyveni čia, bet ar tau būtina mane sekti?

Neištvėrusi paklausei.

- Na aš gyvenu 371, o tu?

________________
net neklausiu ar pasiilgote manęs, bet hey, grįžau su nauja istorija ir tikiuosi kažkam ji patiks 😀