Quija Board||Jk||Lt

Chapter 1: Quija Board

Pirmasis skyrius- Quija lenta

Author POV(Autoriaus žodžiai):

Eidama link mokyklos registratūros, Y/n nuėjo pasiimti jos paskutinio tvarkaraščio šiais metais, - vyresiausi metai.(Senior year)
Atsiėmus paskutinio tvarkaraščio, ji gerai apžiūrėjo kiekvieną mokytoją,- visi tokie patys. Neskubėdama, ji nuėjo link pirmos pamokos.
Y/n buvo darbšti mokinė, niekad nenuvildavo mokytojas ir visą laiką stengdavosi mokytis. Kaip įprastai kiekviena pamoka praėjo sklandžiai. Po pamokų Y/n sutiko savo geriausią draugą kuris taip pat pabaigė pamokas. "Hobi!" Y/n pamojavusi ranką pribėgo prie jo. "Heyy Y/n, kaip sekėsi pirma diena buti vyriausioje klasėje?"
"Viskas tas pats, nemanau, kad kažkas pasikeitė, Hobi."
"Gal turi kokių planų šiandien?" jis paklausė
Gan ilgokai pagalvojus, Y/n pasikinėjo galvą. "Ne, nemanau kad būsiu užsiemusi, kodėl klausi?"
Jo akys sužibėjo. "Na mes planuojame su kaikuriais draugais pabūti jų namuose, pažaisti žaidimus, gal nori prisijungti?"
Y/n nebuvo užtikrinta šiuo pasiūlymu, bet negalėjo jo atsisakyti,- "Okay, kelintą valandą?"
"Apie 20 val, aš tau atsiūsiu adresą, vėliau parašysiu, dabar turiu reikalus sutvarkyti, tad aš jau eisiu."
Hoseok apsikabino Y/n ir nuėjo link savo automobilio..

Sėdėdama namuose, Y/n negalėjo apsispręsti ką renktis šiame 'susitikime' ir neturėjo idėjų ką ten jie veiks. Radusi paprastą pilką džemperį ir aptemtas juodas kelnes, ji apsirengė ir švelniai pasidažė veidą. Netrukus suskambėjo pranešimas telefone, nuo Hoseok atsiųsdamas namo adresą. Ji pažiūrėjus kur tas adresas vedė, pasėmė raktus ir nukeliavo į automobilį. Pagaliau pasiekus adresą, ji pastebėjo kad namas buvo vidurį miško, kas atrodė jai labai keista. Pagaliau atvažiavus į tam tikrą vietą ji pasistatė mašiną, ir nuskubėjo link durų pabarškinti. Negavus atsakymo ji ir vėl pabarškino duris. Trūkus kantrybei,
Y/n pravėrė plačiai duris ir įėjo į namą. Viduje buvo tyla, atrodė lyg niekas čia negyventų, paėjus kelis žingsnius, Hoseok ir jo draugai išlindo prieš Y/n. "BOOOOO, išsigandai?!" Jie žvengė, kol Y/n atrodė pikta ir nusivylusi jų silpnu išgąsdinimu. "Labai juokinga, dabar atneškit man skanėstų, aš alkana."

Y/n POV:

Atsisėdę ant sofos mes visi, kalbėjomės apie visokias nesąmones ir juokėmės iš visko kas neegzistavo, valgėme traškučius ir žiūrėjome filmus.
"Ei, turiu gerą žaidimą atsinešes čia, gal norit žaisti?"
Visi pasiruošę žaidimui sutiko ir atsisėdo ratu. Jis atsinešė keista lentą ant kurios buvo užrašyta "Ouija Board"
Aš buvau gan pasimętusi, neužtikrinta kaip žaidimą reikėjo žaisti. "Per šitą žaidimą, galima išsikviesti sielą ir su ja kalbėtis, norite pabandyti?"
"Atrodo įdomiai, žaidžiam." pasakius atidariau lentą ir sudėjome viską kaip ji turėjo atrodyti. Kai baigėme sudėti lentą, pajaučiau keista bakstelėjima gale mano galvos, nebuvau įsitikinus ar tai jie man taip padarė ar aš sapnuoju. "Y/n? Tau viskas gerai?" Hoseok susidomėjąs paklausė, kai aš tiesiog galvojau sunkiai apie tai kas katik atsitiko. Nusprendžiau tai palikti ramybėje ir papurčiau galvą jam. "Man viskas gerai, pradėkime žaisti." stebėjau kiekvieną raidę kuri buvo ant lentos, ir sustojau ties paskutine raide "Z". Aš papurčiau galvą šiek tiek sumišusi. Ir vėl pajaučiau kaip kažkas mane lietė gale galvos. Norėjusi įsitikinti, aš atsisuku į kitą pusę, bet radusi nieko atsisuku atgal į lentą. "Ar tu esi tikra, kad tau viskas gerai? Tu atrodai sumišusi?" Hoseok palietė mano petį ir aš grįžau į realybę. "Nesijaudink, aš esu užtikrinta, kad man viskas gerai, baik pergyventi."
Netrukus mano rankos pradėjo pačios judėti, aš jų nekontroliavau, kažkas kitas tai darė.

"Žmonės man nepatinka prankai." Hoseok draugas pažiūrėjo į mane kol aš buvau susikaupusi į savo rankas. Mano pirštai liečia medinę lentą, akys stebi kiekviena smulkmeną. Tada mano akys lėtai pažiūri į mėnulį ir išgirstu balsą.

"Sveika mano marionete."

Šiurpulėliai prabėgo pro mano stuburą ir privertė mane švelniai suinkšti. Išplėčiau akis nežindoma kas tai buvo ir greitai nuimiau rankas nuo lentos. "Kas po velniais čia buvo?!" Mano nugara paliečia sieną ir mano kvėpavimas pagreitėja. "Kas atsitiko Y/n? Nusiramink." Hoseok paliečia mano ranką ir žiūri man į akis.
"K-kažkas kalbėjosi su manimi. Aš- aš girdėjau balsą, prisiekiu!" sudėjavau nežindoma kaip reguoti į tai. "Ką jis tau sakė?" Kitas iš rato paklausė. "Jis sakė labas...? Vaikinai aš nenoriu tęsti šio žaidimo.." vis dar giliai kvėpuodama ištariau. "Ką? Ar tu rimtai? Nagi baik meluoti Y/n" Hoseok draugas piktai tarė, nežinodamas kaip reguoti. "Ei, palik ją ramybėje." Hoseok sušaukė ant jo draugo ir atsisuko atgal į mane. "Baikite pyktis! Y/n vos neapsėdo, o jūs norite muštis!"
"Apsėdo? Ne man taip nebuvo!" aš lėtai nustumiu Hoseok's rankas ir atsistoju nuo sofos. "Man reikia vandens, tuoj grįšiu." aš išeinu iš įsitempusios atmosferos kambario.

Nuėjus į virtuvę, paimu puodelį vandens ir užgeriu, "Tai buvo labai keista.." pašnabždėjau sau stebėdama kriauklę. Padedu puodelį vandens ant stalo ir giliai įkvėpiu oro.
Grįžus į svetainę pastebiu išsigandusiu vaikinus. "Ei, ar viskas gerai?" paklausiau.
"Lenta ištarė tavo vardą, Y/n" Kai tai pasakė mano plaukai pakilo ir greitai įsitempiau.
"Mes net nelietėme lentos-."
"Ką mes darysime dabar?"
"Manau mums reikia tęsti žaidimą, gal ta siela nori kažką pasakyti Y/n." Hobi nedrąsiai tarė pažiūrėdamas į mane.
"Ar tau gal galvoj negerai Hoseok? Gal ta siela nori sužeisti Y/n! Ar tu matei kaip ji elgėsi prieštai, o ar aš aklas?" vienas iš rato tarė, jausdamas baimę.
"Manau mes galime pakalbėti su juo." tariau ir vėl atsisėdau į ratą. "Gerai, pradėkime."

"Pasakyk savo vardą, dvasia." Tu reikalauji, balsas garsus ir aiškus, tačiau nesitikėjau, kad gausi atsakymą.
Planšetė(daiktas rodantis raides) šį kartą pajudėjo iš kart, keliaudamas pro raides kol suformulavo vardą Zozo.
"Zozo?" Hobi pakėlė antakius,-
"Koks keistas vardas" jis toliau kalbėjo, staigus  drebulys nubėgo tavo stuburu. Kambario temperatūra atrodė, kad staigiai nukrito, o ant tavo kūno pasirodė šiurpuliukai. Žvelgdama pro save, galėjau matyti Hoseak draugus kurie jautėsi nemaloniai. Ar jie jaudinasi? Ką jie jaučia?
Hobi atrodė ramus, tarsi tikisi, kad manęs siela klausys. Jis vis dar žiūrėjo į lentą.
"Manau jis nori pasikalbeti tik su tavim." jis tarė ir jaučiau kaip piktai jo draugai pažiūrėjo į jį, bet jam nieko nesakė.
"Su manim? Kodėl su manim?"
"Nežinau, paklausk jo kažko kito." Hobi tarė ir aš pažiūrėjau į lentą vis dar neliesdama planšetės.
"Z-zozo." Aš pasakau, jausdama kaip mano balsas dreba. "Ar tu gera, ar bloga dvasia?"
šį kartą reakcija buvo lėtesnė. sulaikiau kvėpavimą laukdama, kol lentoje kas nors įvyks. Tu truputį atsipalaiduoji, kai planšetė pajuda , pagaliau, tačiau ji nuslydo link raidžių. Ž...A...I...S...T...I
"Žaisti?" pasakau mirksianti akis.
"Ar tu esi iš saulės ar mėnulio?" Vienas is Hoseak draugų pasakė.
"Jis nori kalbėtis tik su Y/n, leisk jei kalbeti." Hobi tarė.
"Kodėl aš turiu klausti klausymus jam? Aš nežaidžiu." planšetė vėl pradėjo judėti.
Ž...A..I...S..T...I
"Tu nori kad žaisčiau?" Vos pasakius planšetė pajudėjo žiauriai greitai ant "Taip" kad vos mano pirštai nenuslydo nuo detalės.
"Vaikinai, tai nejuokinga, kas judina planšetę?" Visi neigia kad jie lietė.
"Gal jau baikime žaisti, aš jaučiuosi nejaukiai." Hoseak draugas apkabina pečius jausdamas šaltį.
"Aš paklausiu dar kelių klausymų ir mes galėsime baikti." pasakius jie neįsitikinę linkteli galvas ir aš tuoliau klausinėju jo klausymų.
"kiek tau metų?" planšetė pajudėjo link raidžių. L..A...I..K...A..S
Tu buvai sutrikus, nesupratai ką jis turėjo omenį. "Kiek tau metų, Zozo...?" tu vėl jo paklausė, bet detalė vis judėjo ant žodžio "Laikas"
"Nustok!" tu pasakai, bet dvasia vis nenustoja judėjus link to žodžio. "Nustok arba nežaisiu." Planšetė iš karto sustojo tada lėtai pajudėjo link raidžių. P...Y..K...T..I
Jis piktas? Ką tokio padariau kad galėjau supykdyti pačią dvasią. "Ei, Y/n....Manau mes turime baikti šį žaidimą." atsisukus į Hobi pamačiau jį užšalusį
"Ar tau viskas gerai?" tu paklausi, bet jis nereguoja. "Eii, hobi?" tu palieti jo žandus, bet jis nusuka akis nuo tavęs. "Važiuok namo, Y/n." jis pasako ir visi pradeda rinktis daiktus. Aš uždarius lentą, padedu ant lentynos ir išeinu iš kambario. "Iki vaikinai, susitiksim kitą savaitę mokykloje."