Quija Board||Jk||Lt

Chapter 3: Take over you

Chapter 3: Perimti tave

*Tu atvėrus akis, atsidūrei didžiulėje tamsoje.
"Kur aš?" tu pažvelgiai į tolima koridorių kuris buvo priekyje. Tai tikrai neatrodė kaip šiltas pasveikinimas. Visa tai tau sukėlė nemalonų jausma, bet tu vistiek nusprendei eiti šiuo ilgu koridoriumi. Pradėjai eiti lėtai, griebdama savo maikę iš baimės. Tu jautei, kad kažkas tave stebi, bet bijojai atsisukti atgal.
"Nėra priežasties bijoti." Tu girdi sakantį balsą. Atrodė, kad girdėjosi balsas už taves, bet kai tu atsisukai nieko ten nebuvo.
"Nebijok, aš išnyksiu kai tu norėsi." tu jį vėl išgirsti, bet šį kartą jis buvo gan nutolęs nuo tavęs. Atsidūsti iš palengvėjimo, kai jis tai pasako, bet kodėl kai aš norėsiu?
Vienintelis dalykas, kurio nori, tai išeiti iš šios vietos.
"Būk atsargi marionette, aš tai pajusiu kai norėsi." nepažįstamasis sušnabždi. Balsas girdėjosi taip arti, kad sukėlė drebulius nubėgti pro tavo kūną. Turi prisipažinti, išgirdus viliojantį balsą tave sudomino.
Jo balsą kažkur girdėjai. Tu nori jo paklausti kas jis toks, bet tau neužtenka tiek drąsos.
"Tavo širdis plaka gana greitai, ar ne? Aš galiu tai jausti." tyliai tarė jis.
"Aš galiu tau padėti nusiraminti, jei nori." negalėjau sau padėti, bet matyti keistus vaizdus savo mintyse. Jis taip lengvai sako šiuos dalykus darydamas įtakos tau.

Tu nustoji eiti, kai pamatai žmogų 5 metrais toliau nuo tavęs. Jo veido nesimato, nes jis turėjo keista kaukę ant savo akių. Tu išleidi išsekusį dejavimą ir jis tyliai sukikena.
Kas darosi su manimi?
Ar man ji pašaukti ar bėgti atgal..?
Tu nenorėjai rizikuoti šaukdama nepažįstama žmogų tokioje vietoje. Čia buvo labai tamsu ir tas žmogus galėjo turėti blogų ketinimų, ypač tas žmogus kuris kalbėjo su tavim. Bandai nedaryti per daug garso, kai sukiesi atgal ir imi bėgti. Į kitą kelią, gal į kitą vietą, kad tik galėtum dingti iš čia, bet ne pro tą vaikiną stovintį tamsoje.
"Tu negali pabėgti nuo manęs, aš žinau ką tu galvoji, ir ką jauti." balsas sušuko. Staiga pajautei aštrų skausmą galvoje, kai kažkas pradėjo tempti už plaukų atgal. Tu nukrenti ant nugaros ir iškarto stipriai užsimerki nenorėdama matyti žmogaus prieš tave. Girdi kai jis pradeda lėtai šliaušti link tavęs. "Kokia laiminga diena, turėti tokią gražią sielą liekančią su manimi amžinybę."*

"Velnias!" tu nušokai nuo lovos rėkdama per savo plaučius. Durys plačiai atsivėrė ir mama įėjo. "Ar tau viskas gerai, Y/n?" klausia ji susirūpinus ir tu ją apkabini stipriai.
Tu matei jo veida, tai buvo monstras. Monstras ateinantis iš pragaro tiesiai pas tave. Prakaituoji, stengiesi paaiškyti savo košmarą jei. "Nusiramink, tai buvo tik blogas sapnas, gerai?" Tu atsisakai klausyti jos ir bandai atsipalaiduoti. Tai buvo per daug tikra. Šie košmarai yra ne tik blogi sapnai, jie yra kažkas daugiau. Tau galvą vis dar skaudą, tas dalykas tempė tavo plaukus labai stipriai, tai negali būti tik sapnas. "Mama nustok! Aš negaliu daugiau, praradau normalų miegą per šiuos sušiktus sapnus!" 
"Gerai, eik miegoti."
"Bet aš turiu eiti į mokyklą."
"Aš žinau, aš leisiu tau praleisti mokyklą šiai dienai. Tau reikia grožio miego ir tai nejuokinga, tu atrodai kaip Frankešteino žmona!"
"Mama!!" tu švelniai numeti pagalve į mamą ir mes abi nusijuokiame. Atsisėdau ant lovos jausdama nuovargį, mama paimė pagalve ir uždarė užuolaidas, kambarys pasidarė tamsesnis. Ji padėjo savo ranką ant mano galvos ir pabučiavo kaktą. "Viskas bus gerai, Y/n aš tave apsaugosiu."  tu nusišypsojai ir atsiguliai į lovą, mama apsisuko ir išeidama uždarė duris.

*"Oh, tu grįžai, galvojau, kad jau pamiršai apie mane, ar pasiilgai manęs?"
"Kas tu toks?" sušnabždėjai.
Jis lėtai atsisuka į tavo pusę, bijai, kad ir vėl pamatysi jo veidą. Nuleidi galva, uždengdama ašarotas akis, tu nori pabaigti tai, tu nori atsikelti.
"Tu žinai mane, marionette." paslaptingas žmogus taria su šypsena. Jis paima tavo ranka ir patraukia ją nuo tavo veido. Jis pakelia tavo smakrą aukštyn, ašara bėga pro tavo veida ir tu pažiūri į jį. Tai buvo tas pats žmogus su kuriuo tu kalbėjai, jis vis dar turėjo kaukę ant savo akių. Jo aštrus žandikaulis matėsi taip pat kaip ir jo spindinti oda ir ružavos lūpos. Jis turėjo garbanotus ilgus juodus plaukus. Jis turėjo būti gražus.
Jo keistai pažįstamos savybės leidžia pajusti magnetinį ryšį tarp mūsų. Vaikinas pagriebe tavo klubus ir prisitraukia arčiau jo kūno kol nelieka jokio tarpo tarp mūsų. Jis paima tavo rankas ir apvynioja jas aplink jo venuotą kaklą.
"Vau, tu ne tokia lengva, esi gana stipri moro."
Staiga pajutai nedidelį skausmą kaktoje. Turi prabusti kuo greičiau, kol nepraradai savo proto kontrolės. Tačiau, tas balsas tai labiau apsunkino, nei tu manei. Kažkas keisto darosi tavo galvoje. Kažkas bando skaityti tavo mintis, bet bandai atsispirti. Nustumi jį toliau ir jis vėl sukikena. Laikai galvą ir suinkšti iš skausmo, bandai atsispirti sunkiau.
"Aš čia esu tam, kad tave testuočiau." jis stovi toj pačioj vietoj kur palikai, bet tu eini kelis žingsnius atgal, laikydama savo galvą.
"Pasakyk man, tu galvojai apie mane ar ne?Aš nieko tau nedarysiu jei tu to nenorėsi."
"Ne..Aš turiu savikontrolę ir kantrybę, bet aš galiu padaryti žmones bepročius."
"Tau te reikia nustoti buti gera mergaite." tu papurtai galva nesutinkdama su jo sakiniu. Tu neleisi jam perimti tave, nes negali atsispirti jam. Bet kita dalis tavo galvos, nesutinka su tavimi ir laisvai priima jį pas tave.
"Na, tu tikrai slepi kažką, dar neatsibudai ir gali matyti mane, nes tu žiūri į mane, tiesa?"
"Aš bijau, todėl aš turbūt ir matau tave." tu buvai jau pavargus dėl jo kuklaus požiūrio. Jo šypsena nukrinta, kai jis pradeda eiti link taves.
"Nemėgstu kai man meluoja. Aš sakiau tau, galiu jausti viską ir tu dar bandai man meluoti? Turėčiau tave nubausti."
Tu manei, kad jis ir vėl bandė tave suvilioti, bet tai jau nebuvo ta problema. Jo akys darėsi vis tamsesnės iki tol kol jos visiškai atrodė juodos. Neturėjai laiko reguoti, nes jis jau buvo prieš tave per sekunde. Jis švelniai paimė tavo kaklą ir pritraukė tave prie sienos.
"Niekad nemeluok man, moro, mes turėsime pakankamai laiko išmokti kaip kalbėti su manimi kai tavo siela bus mano."
tavo širdis plaka per greitai, tu panikuoji, bijai, galvoji kad numirsi.
"O ne, moro, kodėl tu panikuoji?" jo rankos labiau suspaudė tavo kaklą ir tau sunkiau pasidarė kvėpuoti. Ah, jam taip patinka žaisti su tavimi, jis turbūt vis dar turi kaukę ant savo akių, bet gali jausti, kad jo akys yra užsiliepsnojusios ir degina tavo siela.
"Tu klausei kas aš toks." tarė jis, bet jo balsas buvo kitoks.
"Aš karalius, demonų karalius. Aš mirtis, galiu tave nužudyti." jis kalbėjo su gilesniu garsesniu balsu.
"Aš Satanas, galiu tave kankinti. Jie mane laiko įsikūnijusiu velniu, sunaikinsiu tavo gyvenimą.
"Aš Zozo." *

🤭