Tavo

2

Rytas prasidėjo kitaip. Atsibudau septintą ryto, kas niekados neįvyksta, nes mėgstu miegoti ilgai. Nusileidus žemyn aptikau elektroninį laišką tėčio pašte. Tai buvo kvietimas dalyvauti Gaujų Karuose. Tai kaip ir savotiškas konkursas išsiaiškinti kuri gauja geriausia. Senai mūsų gauja ten dalyvavo. Vieną kartą mums prakišus Merkinui, tėvas nusprendė nesigadinti savo vardo ir nebedalyvauti.
Viloje buvo labai tylu. Myliu tylius rytus, o dabar jie labai dažni. Šioje viloje gyvenu aš, tėtis ir kelios tarnaitės. Mūsų vila yra įsikūrusi netoli gaujos namo. Pačiame New York'o pakraštyje.
Vaizdas už lango buvo tiesiog nepakartojamas. Pasidariau kavos ir išėjau į lauką ja pasimėgauti. Laikas slinko lėtai, visą dėmesį skyriau mintims ir prisiminimams. Man patiko tie laikai kai tėvas dirbo su Merkinu. Viskas buvo žymiai paprasčiau. Dabar išliko tik pagieža ir pavydas. Ne paslaptis, kad Glūdumai sekasi geriau negu mum. Jie gauna žymiai daugiau užsakymų, šiaip yra paplitę ir žinomi. Tėvui tai baisiai nepatinka, jis visada mane bando sulyginti su Luku:
- Jei tu būtum tokia kaip Lukas, gal mes ir ne kabotume apačioje! Idlina, prašau tavęs susiimk!
Man buvo atsibodus šita frazė. Norėjau pakeisti tėčio nuomonę ir įrodyti jam, kad esu žymiai geresnė, nei Lukas. Ir tada man šovė geniali mintis...
Tiesiog reikėjo įtikinti tėtį dalyvauti Gaujų Karuose:
- Suprantu, skamba beprotiškai, tačiau šių metų naujokai tikrai geros formos. - tariau. Be to ir gaujos nariai yra stiprūs, o laiko pasiruošti į valias.
- Idlina, grįžk į realybę. Po dviejų metų pertraukos, mes niekaip jų nenugalėsime.
- Tėti, paklausyk. Šių metų varžybos yra suskirstytos į tris etapus: šaudymą, slėpynes ir ringą. Slėpynės mum visada sekėsi, o šaudymas tai mano sritis. Ringui taip pat yra pretendentų. Be to jokių užsakymų nesimato, todėl pasiruošti laiko turime, o jeigu laimėtume pakeltume užsakymų skaičių.
- Na gerai. Galime pabandyti... - pasakė tėtis.
Apsidžiaugusi pribėgau jį apkabinti. Turime du mėnesius - pagalvojau.
Dinga_audinga