-2-

282 19 2
                                    

Prabudau, buvo be galo tamsu.
Buvau kaip kažkokiam narve. Man be galo skaudėjo galvą bei kaklą. Čia dvokė krauju. Pakeliusi galvą pamačiau, kad čia yra kažkoks tamsus rūsys su pilna narvų. Narve buvo merginos. Kai kurios jau nebejudėjo, kai kurios verkė, kitos žiūrėjo į mane. Viena iš jų atpažinau. Tai toji mergina iš televizoriaus kur rodė per žinias! Tai ji! Ji... Ji gulėjo ir nejudėjo. Tada pastebėjau ant jos kūno žymių, lyg įkandimai. Negali būti! Tai vampyras? Ar kas?
Visos merginos turėjo po ankaklį ant savo kaklo.
Staiga atsidarė durys ir pro jas išėjo vaikinas. Tas kurį mačiau pirmais prieš užsimerkdama.

- Brangiosios lelytės, saldainiukai mano. Šiandien mes turime naują žaisliuka, tai reiškia nauja mergytė, kuri neklausė savo tėvų ir išėjo į lauką, - ėjo link mano narvo. - Brangioji, aš atidarysiu narva, o tu nekrutėsi. Uždėsiu ankaklį ir duosiu čiulpinuką, - šnekėjo jis man.

Jis atidarė narvo duris ir priėjo arčiau. Atsitūpė link manęs ir užsegė ankaklį.

- Saunuolė lelytė, - gyre jis mane. - Manau, tu, būsi mano mėgstamiausia iš visų, - paglostė man galvą.

Aš kuo greičiau norėjau sprukti. Bet jo akys. Jo akys vis keitė spalvas. Jis privertė žiūrėti į jo akis.
Jo akys buvo neapsakomo grožio. Jos mane užbūrė.

Kai uždarė narvo duris aš vėl prabudau. Lyg buvo sapnas kuris mane užvaldė. Jis atsistojo, priėjo prie vienos iš numirusių kūnų ir ištraukė iš narvo.

- Na ir dvokas. Sargybiniai, čia, darbas! - suriko jis.

Sargybiniai atlekė, tai buvo vilkai kurie sekunde tapo į žmogaus pavidalu. Jie puolė į negyvą mergaitę ir ją sudrąskė. Negalėjau to matyti. Tai buvo per sunkus vaizdas.
Mačiau tokių dalykų filme, bet realybėje tas vaizdas žiauresnis.
Jie visi išėjo, likau aš ir kitos narve sėdančios mergaitės.

- Tau, nepasisekė, - prabilo viena žiūrėdama į mane.

- Kodėl? - paklausiau.

- "Myilimiausios" visada miršta pirmos... - sužnabždėjo viena.

- Ta prasme, - arčiau narvo durų prišokau.

- Na, ta kurią sudrąskė, iš tikrųjų ji buvo viena iš jo mėgstamiausiu. Ji vakar buvo čia atvilkta, šiandien jos nebėra. Aš ir kai kurios kitos jau prieš savaitę atgabentos čia...

- Aišku... - nuleidau galvą aš.

Staiga pasirodė vienas iš tų vilkų.

- Tu, - parodė vilkas su savo letena. Jis ėjo link manęs ir netrukus tapo žmogumi. - Eini su manimi!

Jis uždėjo man pavadėlį, užrišo akis ir timtelėjo. Mes vis sukomes tai į kairę, tai į dešinę. Galvojau, kad apsivemsiu. Nieko nemačiau. Tik garsus. Girdėjau kaip merginos rėkia. Staiga mes sustojom. Girdėjau durų beldimą. Durys atsidarė. Ir pastūmė mane ten.

- Ah, mano saldaini, - girdėjau to vaikino garsą. - Tu nebijai manęs, ar tu? - jis greitai priėjo prie manęs ir sužnabždėjo į ausį.

- Mhmm, koks skanus aromatas. Tu taip atodai saldžiai. Kažin jai nusiimsi akių raištį ar suprasi kur dabar esi? - jis nuėmė mnuo akių raištį.

Jis žiūrėjo į mane. Nežinau ką jis su manimi darys. Vis skaudėjo galvą nuo tu minčių.

- Ar tu saldi ir lovoje? Ar ir kraujas tavo saldus? - žiūrėjo į mano lūpas ir glostė jas. - Klaupkis.

- Ką?! - surikau.

- Klaupkis prieš savo karalių. Oj pamiršau, juk tu nežinai kas aš. Mano vardas Taeyong, o tu mano meilė. Man turi paklusti, taigi klaupkis! - suriko šis.

Aš atsiklaupiau, pakėliau galvą. Jis žiūrėjo į mane ir laikė taurę su raudonu skyčiu.

- Užsimerk, - prabilo šis.

Aš bijojau, bet teko užsimerkti. Jaučiau kaip šiltas kvepiantis vynu skystis nubiro and mano galvos bei mano kūno. Jis atsitūpė ir ėmė laižyti mano kaklą. Tuo momentu ir kandžiojo. Aš bijojau išlieti nors garsą.
Jis įsikibo į mano šlaunis ir ėmė jas glostyti. Vis ėjo ir ėjo ten kur nereikia. Jo liežuvis pasiekė mano krutinę.
Rūbai buvo visi šlapi, bet vistiek jutau kaip per juos pasiekia jo karštos lūpos.
Pajutau kaip ji nuplėšia šlapius rūbus nuo manęs.
Tada mano kūnas buvo beveik nuogas. Jis pasilenkė ir ėmė bučiuoti mano krutinę.

- A... Ahhh, - tyliai išleidau garsą.

- Šaunuolė, o dabar pasistenk garsiau, kad visi žinotu, kas čia mano saldainis.

Aš nedrąsiai sudėjavau.

- Garsiau... - prabilo šis ir įkando man i ausį.

- Ahhh! - šį kartą dar garsiau.

- Mhmm, šaunu. Dar... - jis vėl prašė.

WAIT WAIT!!!
SORRY... 🥺👉👈
Lauk taęsinio!!!
Mhmm
Stan NCT!

 𝐩 𝐫 𝐢 𝐧 𝐜 𝐞 𝐬 𝐞Where stories live. Discover now