@Lunarija
Sveika,
Tikiuosi, kad netrukdau labai jūsų. Tačiau noriu paprašyti, jeigu turite laiko, paskaityti mano knygą ,,Išmokti mylėti M". Žinoma, ji parašyta anglų kalba, bet, tikiuosi, tai nebus problema.
Taip pat gali būti daug klaidų, todėl, pilnai rašykite, jeigu kas nepatiks.
Jeigu susidomėjote, kviečiu skaityti.
Sveiki, visi! Ar jau pastebėjote naujovę Wattpade? Nuo šiol savo istorijas galime skirstyti ne tik į pagrindinius žanrus, bet ir pridėti subžanrus!
@Lunarija Pas mane kalba other. Nežinau dar ar palikt, ar slėpt. Turbūt kad kaip sakai niekam nereik, tai gal slėpt
@VaunHunter Ir ką darysi su tais tęsiniais, kai perskaitysiu? Viską išimsi? Aš pati dažnai pagalvoju, kad reikėtų savo istorijas paslėpti ir nesukti galvos, vis tiek turbūt niekas jų nepasigestų. :D Blemba, pas mane dabar prie visų istorijų automatiškai nustatė lenkų kalbą. -__-
Labas. Jeigu kartais domina savilaidos tema tai fb grupė yra "Rašymas ir savilaida" :) Sukurta specialiai tiems, ką domina :)
Jei šiandien tave kas nors sunervino, tiesiog įsivaizduok tą žmogų su vaikiškomis pėdkelnėmis ant galvos. Padeda. Patikrinta. :D
https://www.wattpad.com/story/404876312?utm_source=android&utm_medium=link&utm_content=share_writing&wp_page=create&wp_uname=Sakurhea Atsiprašau už reklamą. Prisimenu, kad kažką kažkada skaitei iš mano kūrybos. Galbūt sudomins ir ši istorija.
Ką??? Mane pasekė viena iš geriausių Wattpad rašytojų? Turbūt kiaulės pradės skraidyti!ヽ(°〇°)ﾉ
@Lunarija Baisu nenuvažiuot į lankas Dar jaučiu ritmą bet čia paslydimas bet kada gali būt
Labas. Gal nori paskaityti mano knygą "Gęstanti viltis"?
https://www.wattpad.com/story/245175294?utm_source=android&utm_medium=link&utm_content=story_info&wp_page=story_details_button&wp_uname=Sakurhea
Hiiii! Thanks for reading The Blood Witch and The Tethered Soul ☺️ thanks for the follow, too! Hope you liked my stories ♥️✨
Tuo pačiu ir smagu, ir truputį pikta, kad kai kurie iš jūsų skaito mano istoriją vidury nakties. Vienu atveju atrodo gerai, vadinasi, taip įdomu, kad sunku sulaukti kitos dienos, o kitu – juk miegoti reikia, o ne skaityti!
Bet rimtai, didžiulis ačiū visiems, kurie vis dar čia, skaito kiekvieną skyrių. Niekada nesitikėjau, kad tokia ilga istorija dar sulauks tiek dėmesio. Jūsų palaikymas man labai svarbus. ❤
Rašydama vis dažniau pagalvoju, kad mano istorija šiek tiek skiriasi nuo daugumos. Ne tuo, kad yra kažkuo geresnė, tiesiog dažniausiai autoriai pasirenka pasakojimus, kuriuose pagrindinė veikėja kovoja, stengiasi ir leidžiasi į mūšius dėl mylimojo, bet retai dėl kažko kito.
Žinoma, tai natūralu, juk viena pagrindinių mano veikėjų dar vaikas, tad apie jokį mylimąjį net negali būti kalbos. Tačiau ji ne vienintelė svarbi figūra, pastaruoju metu kaip tik beveik apie ją nerašau. Mano istorijose veikėjos kovoja ne tik dėl mylimo vyro, bet ir dėl visai kitų priežasčių: šviesesnės ateities, pasirinkimų, netgi dėl savo šeimos.
Šiandien dažnai dominuoja istorijos apie veikėjus, kurie neturi nei vaikų, nei tėvų, ir daugeliui skaitytojų tai jau ima pabosti. Ne kartą esu mačiusi nusiskundimų, kad knygos tampa pernelyg panašios – perpildytos vulgarių scenų, tarsi veikėjai be savo mylimųjų neturėtų jokio gyvenimo. Prie to prisideda ir nuolat kartojamas pagrindinės veikėjos tipažas: uždara, užsispyrusi, nekenčianti suknelių kietuolė, bet dažnai perteikta taip paviršutiniškai, kad vietoj simpatijos kelia tik susierzinimą. Atrodo netgi pats moteriškumas tampa trūkumu – parodysi švelnią pusę, vadinasi, esi silpna.
Ar tikrai taip blogai rašyti apie švelnias veikėjas? Niekada nesivaikiau madų ir to daryti neketinu. Man švelnumas atrodo stiprybė, o ne trūkumas. Todėl rašysiu tai, kas artima man pačiai, tokias istorijas ir tokius veikėjus, kurie man iš tiesų rūpi.
https://www.wattpad.com/story/400537103-dvisiel%C4%97-ii-dalis