Buvo daug apie mane parašyta, per daug, bet nieko nėra.

Taigi kas iš tikrųjų aš esu? Žmogus? Ar tik dulkė ant žemės paviršiaus? O gal skaičius internete? Aš palyginus su visata niekas. Palyginus su kultūra menkniekis. Palyginus su Dievais mirtingoji. 

Kodėl esu wattpade? Kodėl aš kuriu?
Aš mėgstu skaityti knygas. Kurti jas, bet dar negaliu jos paskleist, nes jos mintyse. Savas pigias rašliavas ir mintis išlieju čia, tad jeigu kažkas nepatinka- džiaugiuosi, nes manęs nesurasit ir nenuskandinsit.

Ką aš veikiu? Mokaus. Esu Melancholikė, tad labai stropiai mokaus. Taip pat šoku. Kartais padainuoju. Ir kuriu. Skaitau knygas. Mėgstu keliauti.

Mano slapti norai? Jų turėjau ir iki šiolei turiu. Jie netokie nuostabūs kaip kai kurių. Norėčiau užaugus gyventi name su Tibeto mastifu pavadintu Hufu. Turėčiau arbatinę- mažytę, bet mielą, kuri tiekia arbatą natūralią, bei skanią. Šviesus interjeras, bet užuolaidos ir lubos tamsios, kad primintų naktį įveikiančią dieną. Galbūt tai būtų hobis ar kas. Dar nežinau. Su knygom, rašiniais ir istorijomis noriu pratęsti kelią. Gal tapti rašytoja ar dėstyti poeziją kokiam rimtam Vilniaus universitete...

Paskęsti spalvose įmanoma, kai mėgini išriškint savą mėgstamiausią, bet man tai negresia, nes širdyje kultu išrėžtas žodis- žalia.

Dauguma paauglių pasako mėgstamas patiekalas pica, kebabas, burgeris. Aš dar nežinau, bet nenoriu būt kaip visi. Šiom dienom dievinu lazaniją. Dar norėčiau paragauti meksikietiško maisto.
Bet žinau ko tikrai nemėgstu- namuose keptų bulvių, nes jas visada sudegina.

Dėkoju klasiokei, kuri parodė savas klausomas dainas. Jos nuostabios. Tu man nutiesei kelią ir įjungei lemputę, kad galėčiau klausytis jų. Dar kartą ačiū, kad parodei nuostabias dainas ir jų melodiją.

       Gal kažkam tai atrodo įspūdinga,
bet viskas apgaubta nevykėlės atvaizdu.