ISTORIJOS MOKYTOJAS

-18-

Kai sukritau į suolą istorijos kabinete, susiėmiau už galvos ir užmerkiau akis. Atsijungiau. Ilsėjausi skendinčioje tyloje ir plaukiojau tarp minčių, kartas nuo karto prisimindama pirmadienio dieną ir galvodama kas bus penktadienį. Mane kaustė įtampa ir nerimas. Stipresnis nei kamuoja įprastai. Mokytojo kabinete dar nebuvo, o didžioji klasės dalis ilgąją pertrauką leido kas kur. Vieni valgė valgykloje, kiti ėjo pirktis maisto į netoliese esančią parduotuvę. Likę šlaistėsi koridoriais ir stūmė laiką. Mėgau tylą, neretai mėgaudavausi vienatve, galbūt todėl nesidrovėdama naudodavausi per pertraukas nerakinamų kabinetų privilegija. Mokytojai tam neprieštaravo, Greisas taip pat.

Šoktelėjau, kai ant peties pajaučiau ranką. 

- Nesigąsdink čia aš. Tu išbalusi, viskas gerai? - pakėlusi galvą sutikau pilkas Greiso akis. Mane apėmė ramybės jausmas, nuo jo sklido šiluma, rūpestis. Tačiau visa tai kartu kėlė įtampą. Jis many iššaukia visą gamą įvairiausių jausmų. Tai trikdė.

- Taip taip... Tiesiog labai pavargau, o ir mažai miegojau, - sumurmėjau ir menkai šyptelėjau. Keliom sekundėm jis sustingo, po to pakėlė ranką. Pirštų galais nuo veido nubraukė kelias plaukų sruogas ir nusišypsojo tingia, katiniška šypsena. 

- Kiek tau dar liko pamokų? Jei blogai jautiesi galiu parašyti lapelį ir keliauk namo, - papurčiau galvą. Sekančią turiu matematiką. Negaliu praleisti.

- Tada bent leisk po pamokų parvežt tave namo. Juk vis vien eini pėsčia, tiesa? 

- Na taip, bet nereikia. Man netoli... - tačiau jo žvilgsnis griežtas ir prašantis, kad sutikčiau. Pervertusi akimis pasidaviau ir galų gale sumurmėjau „gerai". Jis patenkintas nusišypsojo ir lėtai patraukė prie savo darbo stalo. Vos už poros minučių į klasę pradėjo rinktis kiti mokiniai. Šaižiai čirškiantis skambutis pradėjo pamoką. Kuo atidžiau rašiausi pamokos medžiagą į sąsiuvinį, nenoriu, jog kada vėl pasikartotų nelaimongojo trejeto istorija. Pamoka slinko lėtai, sulyg kiekviena sekunde norėjau dingti ir atsidurti savo minkštoje lovoje. 

- Lote! - pašokau ir persigandusi įsmeigiau akis į mokytoją. Šūdas. Jis kilstelėjo antakį. - Klausiau ar atsakei į penktą klausimą.

- Oh... Dar ne, tik įpusėjau, - linktelėjęs jis atsakymo paprašė Geilos ir ši klapsėdama priklijuotomis blakstienomis iščiulbėjo atsakymą. Šaltai linktelėjęs ir pataisęs jos atsakymą grįžo prie savo stalo ir sidabrines akis įbedė į kompiuterio ekraną.