Most people look at him with terror and with fear
But to Moscow chicks he was such a lovely dear
*Addison Fallon pov. *
Pirmas dalykas, ką padariau atsikėlus atsigėriau vandens. Burna buvo sausa, lyg dykuma. Pasitaisiau lovą ir dar kartą peržiūrėjau, ar viską turiu lagamine. Viskas buvo savose vietose. Labai panikavau. Pirmą kartą skrendu lėktuvu. O jei jis nukris? Tokiomis siaubingomis mintimis nuėjau į vonios kambarį persirengti. Plaukus išsišukavusi, išsivaliusi dantis paėmiau naują apatinį trikotažą. Švelni, violetinė medžiaga lengvai prigludo prie kūno. Violetinis turtle neck (lt. aukštu kaklu) megztukas, juodi high-wasted džinsai (lt. aukšto liemens) ir mielos su saulytėmis kojinės. Tai tikrai bus patogu skrendant 11 valandų ir 30 minučių. Išgirdau ateinančio "Tinder" pranešimo garsą.
Sebastian: Pasiruošusi pašėlusiam savaitgaliui?
Addison: Jei pasiruošęs tu.
Addison: Labai panikuoju haha
Sebastian: Pirmą kartą skrendi lėktuvu?
Addison: Taip haha
Sebastian: Jau gali nusileisti su savo daiktais į apačią. Už 3 minučių būsiu :)
Paėmiau į ranką lagamino rankenėlę, savo dokumentus ir nusileidau laiptinės laiptais į apačią. Raktus palikau prie draugės Nikki durų. Bus jai šokas, bet tikiuosi policijos nekvies. Nespėjau atidaryti durų, kaip jas atidarė Sebastian. Minutei išraudau. Nesitikėjau jo dar išvysti.
- Labas *nusijuokiau*
- Kažkas pabudo geros nuotaikos *nusišypsojo. Jutau jo kvepalų aromatą. Vanilė, rožių kvapas. Mano mylimiausi kvapai. *
- Labai nervinuosi prieš skrydį. *nusišypsojau*
- Viskas bus gerai, duok savo daiktus *nusišypsojo ir paėmęs mano lagaminą, įkėlė į automobilį*
Negalėjau sulaikyti įkyrių minčių. Mes pora? Draugai? Geriausi draugai? Galbūt šis trumpas pabėgimas iš Niujorko bus atsakymas į visus mano rūpimus klausimus. Sebastian atidarė priekines automobilio duris, jog įsėsčiau. Padėkojau ir įlipau. Mašina kvepia prabanga susimaišiusi su jo kvepalais. Keistai šie du kvapai puikiai derėjo. Sebastian įsėdus į automobilį mes pajudėjome. Žiūrėjau pro priekinį automobilio langą ir mąsčiau, kol nepajutau rankos ant savo kojos. Atsisukau ir pastebėjau, jog Sebastian tik žiūrėjo į kelią.
- Kodėl tai padarei? *nusišypsojusi paklausiau*
- Nepatinka? Galiu to nedaryti, jei tau nepatogu. *Mačiau jo akyse truputį nerimo, kas mane prajuokino.*
- Tik pabandyk tai padaryti ir iššoksiu iš mašinos. *Rimtai pagrasinau. Aš ilgai negalėjau nulaikyti savo rimties, todėl tik nusijuokiau*
- Gerai, moterie *nusijuokė*
Kai atvykome į John F. Kennedy International Airport išlipau iš automobilio.
- Ar čia paliksi savo automobilį? Nebijai, kad pavogs? *paklausiau pasiimdama savo rankinę su svarbiausiais dokumentais, kol Sebastian išiminėjo mūsų daiktus iš automobilio bagažinės*
- Mano asistentas atvyks ir paims ją, nebijok *mirktelėjo*
Nuo mirktelėjimo tiesiog išsilydžiau. Vien jo žvilgsnis vertė mane rausti. Praėję visus patikros punktus ir atidavę lagaminus į bagažo skyrių skuodėme į lėktuvą, jog nepavėluotume. Susiradę savo vietas atsisėdome ir išsiėmiau knygą Puikybė ir Prietarai. Įdomesnės knygos skaityti dar tikrai neteko. Tikiuosi jos užteks 11 valandų ir 30 minučių kelionei. Patogiai įsitaisiusi pradėjau nerimauti. Juk mano pirmasis gyvenime skrydis. Turbūt pastebėjęs mano nerimą, Sebastian paėmė mane už rankos. Tai tikrai nuramino. Jaučiau jo šilumą ir meilę. Ar tai tikrai gali būti meilė? Norėčiau. Tikrai norėčiau sužinoti, ar tai meilė. Galbūt ši kelionė tai parodys.
- Nurimai? *paklausė ir nusišypsojo*
Padėjau savo galvą ant jo peties ir vos neužsnūdau. Net knygos neprireikė.
*Po 6 valandų, sustojimas Amsterdame*
Pajutau lengvą krutinimą. Atsargiai praplėšiau akis. Nejutau savo kaklo. Skaudėjo visą kūną.
- Mes sustojome Amsterdame 5 valandoms. Nori išlipti ir pasižvalgyti? *su šypsena veide paklausė Sebastian*
- Žinoma, būtų gerai pavalgyti ir pramankštinti kojas. *nusijuokiau ir atsistojau su visais kitais keleiviais. *
Pajudėti man buvo būtina. Paėmus Sebastian už mano rankos nusišypsojau. Tai buvo vienas iš maloniausių jausmų. Amsterdame buvo labai šilta. Teko nusivilkti megztinį. Laimei turėjau maikutę su šleikutėmis. Tai bent išgelbėjo situacija. Pramankštinau kojas ir sekiau paskui Sebastian. Jis tiesiog skriejo oro uosto grindimis. Nusijuokiau iš savo minčių.
- Ar kas nutiko? Viskas gerai? *susirūpinęs atsisuko Sebastian į mano pusę*
- Tik nusijuokiau. Leki kaip tigras *nusijuokiau. Išgirdusi jo juoką susilydžiau. Jo juokas tiesiog nuostabus*
- Einam iš čia kuo greičiau. Noriu šaltos kavos *nusijuokė*
Bėgau paskui jį. Atrodėme lyg maži vaikai, kurie nespėja pasivyti žmogaus, kuris dalina saldainius. Tai ilgai išliks mano atmintyje. Tai viena iš nuoširdžiausių akimirkų. Pasiekę kavinukę pavadinimu Coffeeshop Superfly užėjome į vidų. Kavinukės vidus buvo mielas, daug spalvų. Yra vietos atsisėsti. Mums reikėjo spėti iki lėktuvo, tad pasiėmę šaltos latte kavos, susimokėjome ir išlėkėme į miestą pasižvalgyti.
- Paklausiu. Tu turbūt šitame mieste viską matęs, taip? *nusišypsojau*
- Iš dalies. Nebuvau pasiplaukioti su valtimi per upę. Girdėjau smagu. *nusišypsojo ir paėmė mane už rankos. Elektra nukratė mano visą kūną. Nusišypsojau*
- Turėtų būti visai smagi pramoga. *nusišypsojau*
Toliau vaikštinėjome Amsterdamo gatvėmis. Niekada nebuvus šitame mieste, tai buvo nerealiausias nutikęs įvykis. Praleidę 2 valandas nusprendėme grįžti į oro uostą. Praėję patikras ir parodę lėktuvo bilietus, laukėme kol pakvies į lėktuvą. Atsisėdusi padėjau savo galvą ant jo peties, kol jis ramiai stebėjo atvykstančius ir išvykstančius lėktuvus.
- Ačiū už šiandien. *nusišypsojau*
- Nėra už ką. Norėjau padaryti tave laiminga. *Sebastian pažiūrėjęs į mane pabučiavo mano kaktą ir toliau stebėjo langą.*
Atėjus pranešimui, kad mūsų lėktuvas pasiruošęs laipinimui atsistojau ir išmečiau kavos puodelį. Laimingai nužygiavę iki lėktuvo susiradome savo vietas ir atsisėdome. Liko dar 3 valandos kelio ir pagaliau prasidės atostogos. Patogiai atsisėdus atsipalaidavau. Skristi nėra taip jau ir baisu, kaip įsivaizdavau.
* Po 3 valandų, Bucharest Henri Coandă International Airport*
Šio skrydžio metu visiškai neužmigau. Visą laiką glosčiau Sebastian švelnius plaukus. Švelniai papurčiusi, jį pažadinau.
- Jau atskridome. *nusišypsojau ir atsistojau*
- Pagaliau aš namie *jis nusijuokė*
Išlipę iš lėktuvo išėjome atsiimti savo lagaminų. Juos pasiėmę susistabdėme Uber ir išlėkėme į Hotel Platinia. Pradėkime atostogas su Sebastian Stan.
Žinau, kad ilgai nekėliau dalies. Labai atsiprašauuuuuuuuuu xx
Ši dalis galbūt nelabai vykusi, tačiau rašiau ją iš visos savo širdies. Nepamirškime uždėti tos mielos žvaigždutės. Labai jus myliu xx
