Promiscuous boy, you already know
That I'm all yours, what you waiting for?*Nauja žinutė nuo Sebastian💕*
Sebastian: Jei dar esi pasiruošusi naktiniams nuotykiams, jūsų karieta jau laukia x
Aš: Haha, labai šmaikštu. Jau leidžiuosi x
Nesijaučiau nei kiek pavargusi. Norėjau kuo daugiau praleisti laiko su Sebastian. Neįsivaizduoju dienos, kada dings noras būti su Juo. Jis man lyg asmeninis deguonis. O kiekvienam žmogui reikia deguonies, jog nemirtume, taip?
Susipyniau plaukus, užsimoviau savo patogiausius sportbačius. Prie to pačio prigrėbiau ir šiltesnį megstinį, nes jau oras vėsta. Pasiėmiau mažą kuprinėlę ir užrakinusi duris išlėkiau lyg Žaibas Makvynas iš laiptinės. Tik prie laukinių durų sustojau ir giliai įkvėpiau. Juk nėra ko bijoti, tai mano mylimas žmogus, būtybė, kuriam atiduočiau paskutinį savo deguonį. Su plačia šypsena atvėriau duris ir iškart teko nuleisti šypseną žemyn. Mano kieme buvo pilna žurnalistų. Įlėkiau atgal į laiptinę ir išsiėmusi telefoną parašiau Sebastian.
Aš: Mano kieme pilna žurnalistų. Ką daryti?
Sebastian: Na, kaip pastebėjau, ramiai pas mane į automobilį neateisi. Tai galbūt, netflix and chill?
Aš: Turiu galinį išėjimą, galbūt manęs nepastebės. Kaip manai?
Sebastian: Pabandyti verta x
Pamačiusi bučinuką gale nusišypsojau. Tyliais žingsniais nužengiau iki galinio išėjimo. Žurnalistų buvo nematyti, tad žaibo greičiu nubėgau iki Sebastian automobilio ir atidariusi dureles atsisėdau ir atsisukau į Jį.
- O tu drąsi. Niekam nebūtų pavykę pabėgti nuo žurnalistų. *Išgirdau tą gražų ir mielą juoką. Ar galiu sakyti, kad išsilydžiau?*
- Dėl tavęs ir vandenyną perplaukčiau. *Nusišypsojau. *
Pajudėję iš vietos, nusprendėme atsipalaiduoti. Įsijungėme savo mylimiausias dainas ir dainavome iš viso turimo balso. Šis vakaras, be kelionės, bus tikrai įsimintiniausias. Dievinu Jį, myliu visas jo sugalvotas idėjas. Taip bemąstant pajaučiau ranką ant savo šlaunies. Tai buvo taip malonu, jog pasislinkusi arčiau, pabučiavau jam į žandą ir pradėjau glostyti plaukus. Iš mūsų veidų nedingo šypsenos. Buvome lyg du vaikai, kurie turi galimybę jausti meilę.
- Ar norėtum persikraustyti pas mane? Žinau, kad tai labai skubotą, bet pažįstu tave jau 4 mėnesius. Mes buvome kelionėje, įsimylėjome. Būtų tikrai nuostabu atsikelti ir užmigti kartu su tavimi. *Nusišypsojęs pažiūrėjo į mane. Šis klausimas tikrai išmušė mane iš vėžių. To tikrai nesitikėjau*
- O kas perveš mano daiktus? Jų daug. *Pasakiau su šypsena veide. Atsibusti ryte ir užmigti naktį kartu vienoje lovoje skambėjo kaip svajonė, kuri greitu metu išsipildys.*
- Ar tu tikrai ką tik sutikai su mano idėja? *Jis nustebęs, bet kartu laimingas pažiūrėjo į mane.*
- Žiūrėk į kelią, nenoriu patekti į avariją. *nusijuokiau*
- O dėl idėjos, kodėl gi ne? Manau, tai nuostabu. Gal, kai atsibosiu išmesti mane pro duris. *Nusijuokiau. Ar aš sapnuoju? Ar aš sutikau gyventi po vienu stogu su Sebastian?*
- Tu mane darai laimingiausiu vyru šitame pasaulyje.
- O tu darai mane laimingiausia moterimi.
Atsiprašau už vėlai įkeltą 13 dalį! Labai tikiuosi, jog ji jums patiko! Myliu kiekvieną iš jūsų!
Yours,
G. ❤️
