ISTORIJOS MOKYTOJAS

-25-

Dairydamasi ėjau per mokyklos kiemą. Greisas išėjo pirmiau nei aš ir nuvažiavo į netoliese esantį skersgatvį prie daugiabučių, ten susitarėme susitikti. 

Pasukusi į ganėtinai siaurą gatvelę, kuri nebuvo labai toli nuo mano mylimos gimnazijos, kelkraštyje pamačiau pastatytą juodą sportinį BMW automobilį. Mėgau sportines mašinas, nors mėgstamiausia toli gražu nebuvo Greiso turima. Svaigau dėl Mustangų ir Jaguarų. Juodaplaukis stovėjo atsirėmęs į savo mašiną ir dieve, net iš stovėsenos ir jo akių matėsi, kaip jis didžiuojasi savo ratais. Šyptelėjau.

- Nebloga mašina, - pagyriau, bet ne per stipriai. O tai jo žavus ego sušoks dar aukščiau.

- Nebloga? - jis kilstelėjo antakį, o aš sukrizenau ir nutylėjau apie sportinį saldų Jaguarą.

Nuėjau prie priekinių keleivio durelių ir atsidariusi įsėdau. Salonas buvo juodas, sėdynės odinės, nenutrupėjusios. Vadinasi mašina nauja ir tikrai gerai prižiūrima.

- Vežuosi tave pas save, kaip ir minėjau tą kart žinutėje, o dabar, po Kris, dar labiau nenoriu rizikuoti, kad kažkas mus pamatytų, - jis pasisukę į mane laukė mano pritarimo. 

Šyptelėjau ir tylomis linktelėjau. Jis užvedė riaumojantį automobilį ir išsuko iš skersgatvio. Mašinoje skambėjo rami ritminga muzika, kuri visiškai nesiderino su mano, iš jaudulio besitrankančia, širdimi. Žvelgiau į pro akis lekiantį miestą. Mašinos langai buvo tamsinti ir neapsiniaukusios, rudens dienos saulė, nespigino man į akis. Dingo ir baimė, kad gal būt mane kas nors, kaip nors pamatys.

- Tu bijai, - jis sustojęs nužvelgė mane. Neklydo, tikrai nerimavau ir tylėjau. Nežinojau ką pasakyti. - Kodėl nieko nesakei? Jei nori galiu parvežti tave namo. Maniau norėjai važiuoti su manimi, - žiūrėjau į jo sunerimusias rūpestingas akis. Atsikvėpiau.

- Ne, viskas gerai. Eime, - širdis dunksėjo iš jaudulio, bet jo pilkos stingdančios akys mane vėl keistai ramino. Noriu leisti laiką su juo, tačiau daryti tai viešumoje - pavojinga, o važiuoti į nuošalesnes vietas taip pat blogai, kaip būti jo bute. Jei ne blogiau.

- Tikrai?

Linktelėjau atsakydama ir jis nusivedė mane į laiptinę. Liftu užkilome į dvidešimt ketvirtą aukštą, atidaręs buto duris praleido mane pirmą. Nuščiuvau. Įžengėme į holą kuris buvo sujungtas su erdvia svetaine ir virtuve. Visa svetainės siena buvo stiklinė, o langai atvėrė nuostabų vaizdą į judriąją miesto gatvę. Juoda ir dramblio kaulo spalvos gražiai derėjo tarpusavyje.

- Negali būti, jog tu tik paprastas mokytojas, - pažiūrėjau į jį suraukusi antakius.

- Taip ir nėra. Užsiimu šiokiu tokiu verslu ir dėstau istoriją.

Linktelėjau. Jo paminėtas šioks toks verslas toli gražu nepriminė šiokio tokio verslo. Jis turėjo pardavinėti narkotikus arba ginklus. Arba abu. Dairiausi po svetainę, kai po sekundėlės pajaučiau jo rankas ant klubų. 

- Nesinervink, - įtariau, jog tai pasakė katiniškai besišypsodamas. - Ko nori pietums?

***

Koks jūsų mėgstamiausias patiekalas? :)