Mokytojo Numylėtinė

Ar tai visko pabaiga?

Nuo paskutinės mokslų metų dienos ir po to įvykio automobilyje, Dong-Yul labai atšalo ir aš nežinau tam priežasties. Tą dieną aš labai išsigandau nes pamačiau Dong-Yul pusę kurios niekada nemačiau, tą dieną jis buvo toks išsigandęs ir pasimetęs. Nuo tos dienos jis ėmė mažiau valgyti, pastebimai sulyso, ėmė mažiau rodyti emocijų. Kartą kaip ėjau pro atviras vonios duris pamačiau jį sustingusį prie praustuvės ir rankose laikantį dvigubai daugiau tablečių nei jis gėrė ankščiau. Taip pat jis negalėjo seksualiai susijaudinti visad erekcija krisdavo manau dėl tablečių ir gaunamo streso. Dėl to jis labai save kaltino

-Atsiprašau jau kelinta kartą bandom ir niekas neišeina. Tavo kaltės čia nėra aš čia nesveikas.

*Aga nušluostė Dong-Yul ašarojančias akis ir jį apsikabino*

-Tavo kaltės čia nėra. Tu tiesiog pavargęs, nereikia atsiprašinėti viskas gerai. Aš juk ne dėl sekso myliu tave. Aš lauksiu tol kol viskas pavyks.

*Dong-Yul stipriai suspaudė Agą lyg nuo jo priklausė jos gyvybė*

Visas jo palaikymas buvau aš. Man tai buvo be galo sunku aš dar normaliai nesupratau kas vyksta su Dong-Yul ir pati buvau be palūžtanti. Bet jo stiprūs ir karšti apkabinimai miego metu, mane bent kiek laikė. Jis įsirausiąs į mano plaukus tyliai verkdavo kol užmigdavo. Aš norėjau paklausti kas vyksta ir kaip galiu padėti, bet bijojau jį sužeisti ir viską sugadinti tai viskas ką galėjau padaryti tai tik stipriau apsikabinti. Būnant namuose per visą šį laiką pastebėjau, kad jo akys buvo kupinos baimės ir jis negalėjo susikaupti. Aš mačiau kaip mano Dong-Yul nyksta akyse vis labiau ir labiau. Jis jau nebegamino, metė  sportą, baigė žaisti su Bondu, nesivedžiojo manęs po miškus ir nesivedė prie marių. Jis tai mėgo daryti, bet visa tai dingo ir nebeliko nieko. Aš nežinau ką man dabar daryti. Kaip viską ištaisyti? Gal pabandyti suartėti labiau? Nagi Aga galvok, galvok... galbūt kartu priimti vonią?

*Aga nuėjo į svetainę kur Dong-Yul gulėjo su Bondu ir spoksojo į televizorių nenoriai valgydamas greitai paruošiamus makaronus*

-Dong-Yul.

*Vyriškis tik atsisuko į Agą*

-Na, mes senai jau neturėjom jokių romantinių vakarų...

*Dong-Yul sugrąžino savo žvilgsnį į televizorių, bet įdėmiai klausėsi Agos*

-Tai...galbūt norėtum šį vakarą kartu nusimaudyti?
-Aš nieko prieš.  

*Ant Agos veido atsirado švelni ir patenkinta šypsena*
-Dong-Yul?

*Jis įsiurbdamas makaronus*

-Taip?
-Klausyk... juk mes skaitomės kaip pora? Taip?
-Na, tarkim..
-Galiu tave vadinti ne vardu, o kokiuo nors mielu žodeliu kaip zuiki, mažyli ar panašiai?
-Aha...

*Aga išraudonavo ir stipriai apsidžiaugė*

-Tai tu būsi mano meškutis!

*Dong-Yul sustingo. Iš jo rankų vos neiškrito indelis su makaronais ir lazdelės*

-Kodėl būtent šį vardą tu pasirinkai?

*Dong-Yul pasirodė gan piktas. Aga sunerimo*

-Na.. nežinau...
-Juk buvo šimtai kitokių kodėl būtent iš jų visų pasirinkai šį?!

*Dong-Yul surikęs suspaudė lazdeles ir indelį bei sugriežė dantis*

-Jeigu tau jis nepatinka galiu pakeisti viskas gerai man nebūtinai toks vardas turi būti. Aš galiu tave vadinti  amm brangusis gerai? Aš tave brangiuoju vadinsiu.

*Aga labai sunerimo dėl tokios reakcijos. Dong-Yul giliai įkvėpė ir iškvėpė*

¤Kas man negerai? Kodėl aš taip suliepsnojau vien tik dėl šito žodžio. Viskas gerai jos jau nebėra ir visą tai praeityje. Aš neturiu gąsdinti Agos ir taip versti ją jaudintis dėl manęs. Juk jeigu aš greitu metu nesusitvarkysiu ji taip pat greitu metu išeis neatlaikius visko... o aš to nenoriu...¤