sweven

10

Pirmadienio dienos, pamokoms pasibaigus, aš grįžau į savo kambarį ir kibau, ruošt namų darbus. Norėjau, kuo anksčiau pasibaigti juos, kad galėčiau nuspręsti ar eiti į tą vakarėlį. Praeitą kartą, tiesiog išėjau iš pačio vakarėlio, jam net nepasibaigus, tad mąsčiau ar verta išvis į jį eiti. Galiausiai, nusprendžiau, jog jei bus neįdomu, tai išeisiu, bet duosiu šansą tam.

Mintys lengvai, neapleido Stelos teorija. Ne gi, Ezra tikrai galėtų kažką mąn jausti ir būt tas slaptas gerbėjas? Raštelyje, kurį gavau kartu su gėlėmis, buvo parašyta, jog jis tikėjosi mane pamatyti, tačiau nepamatė. Ar aš turėjau kažkur būti?

Staiga prisiminiau šeštadienį. 

-Šeštadienį turėjau būti iškyloje,-tariau garsiai, susimąsčiusi.- Ezra buvo tenais, daugiau nebuvo kam, tiesa?

Juk daugiau man niekas nerodė dėmesio apart Ezros. 

Pagaliau protas pagaliau susišvietė. Dievaži, galbūt pirmas kartas, kai kažkas mane įsimyli.

,,Tačiau ar aš kažką jam jaučiu?"- ši mintis sukosi man iki vakaro, kol Stela neišsitempė manęs į vaikinų bendrabutį.

-Užsidėk šitą, - Stela, padavė man baltą lazdelę.

-Kam man ji?

-Žiūrėk ir mokykis,- tarė ji. Ji paėmė lazdelę ir perlaužė per pusę. Viduje lazdelės pradėjo formuotis, šviečianti linija.

-Kas tai?

-Šviečianti lazdelė.

-Kam ji mums?

Stela nieko neatsakė, tačiau toliau demonstravo kaip iš lazdelės, ji padaro apyrankę.

-Bandyk, dabar tu.

Perlaužiau lazdelę. Ji pradėjo šviesti mėlynai. Perlenkiau ją ir susukau į apyrankę, tada su tuščiaviduriu kamštuku, sujungiau abu, lazdelės galus.

-Štai,- iškėliau savo ranką su apyrankę, priešais Stelos akis.

Ši suplojo rankomis.

-Greitai mokaisi, šaunu!- tuomet ji griebė mane už parankės ir nusitempė į bendrabutį.

Jei nebūčiau paminėjus fakto, jog vakarėlis turėjo būti tik prasidėjęs, kai abi su Stela atėjome, jis jau buvo įsivažiavęs. Kambarys, kuriame vyko vakarėlis buvo gan didelis. Už maniškį kambarį gal keturis kartus didesnis. 

-Kodėl šis kambarys toks didelis?

-Na, čia senjorų korpusas. Jie visi turi tokius kambarius. Kai mes būsim senjorės, turėsim tokius kambarius, taip pat!- ji šyptelėjo. -Na? Ko tau įpilti? 

-Kas meniu?

-Am, leisk pažiūrėti,- Stela, sekundei nužvelgė stalą.-Nori pradžiai silpno ar kažko stipraus?

-Silpno.

-Aha. Vyšnių punčas, brendis su kola, vynas, šampanas..

-Manau vynas bus gerai,- tariau. Stela po sekundės, įspraudė man į rankas skardinę vyno. 

Atidariau skardinę ir užsigėriau.

-Jėzau, ramiau truputėlį,- išgirdau Stela, juokiantis.

-O ką tu geri?

-Punčą. 

-Na ir?

-Paragauk,- ji ištiesė man, savo puodelį. Gerdama pajaučiau saldumą ir tarsi kažkokį vyšnių sirupą.