Trick AND Candy
2.
Visa naktį nesudėjau bluosto. Mama skambino tris kartu, bet į nė viena jos skambutį aš neastiliepiau. Tai buvo lyg kerštas jai už tai, kad dabar esu čia. Vis dar nenutuokiu ko galiu čia tikėtis. Ana prieš išeidama paliko man tvarkaraštį ir mokyklos plana. Buvau dėkinga jai už malonu sutikima. Pasak jos, čia mokosi septyniasdešimt du mokiniai, na dabar jau trys, be to, naujoku čia sulaukiama retai, todėl kai tai įvyksta būna šiokia tokia staigmena visiems. Ana čia mokosi jau keturia metus. Kodėl ji čia pateko vis dar neaišku. Neįsivaizduoju ka tokia mergina kaip ji, galėjo padaryti,ckad atsidurtu tokioje vietoje kaip ši.
Vos užmigusi sapnavau ta vakara kuomet bandžiau nusižudyti. Stovėjau priešais veidrodį tyrinėdama save, tada išsitraukiau vaistu tūbelę ir susikračiau vaistus sau į ranka. Viskas staiga apsiblausė ir aš atsidūriau ligoninėje. Bėgiojau po kolidorius ieškodama išėjimo, bet ligoninė buvo tarsi labirintas iš kurio nebuvo išėjimo. Pamačiusi dideles stiklines duris ir už ju tamsia naktį, mano širdis suspurdėjo pajutusi laisvės skonį. Išbėgus į lauka sustingau. Atsidūriau tamsiame miške. Atsigręžusi ligoninės duru nebemačiau. Išgirdusi sunkius žingsnius už saves pasileidau bėgti. Žingsniai nė per žingsnį neatsiliko nuo manes. Suklupusi ant žemės, įsirėmiau rankomis į šlapia žolę ir daviau valia ašaroms.
Staigiai atsisėdau lovoje. Už duru išgirdau tylu beldima. Nusišluoščiau prakaituota ir ašarota veida rankomis. Pakilusi iš lovos truputį pravėriau duris.
“Atleisk, kad prikėliau, bet turi įsišventinti šioje mokykloje.” Sušnibždėjo Ana įeidama į mano kambarį. Sumišusi stebėjau kiekviena jos žingsnį. Stengiausi nuleisti savo per didelius pilkur marškinėlius iki padoraus ilgio, bet jie vis kilo į viršu. “Nagi, ko lauki? Greičiau renkis!”
“Gerai.”Sumišusi sumurmėjau tada staigiai susiraukiau. “Palauk, ka?! Ana dabar trečia valanda ryto, man reikia išsmiegoti.”
“Šiandien pirmadienis, o pirmadieniais vyksta vakarėlis tokio vaikino kambaryje, jeigu nenueisi į jį, bijau, kad liksi tarp nevykėliu.” Pareiškė ji. Tamsoje vos galėjau įžiūrėti jos veida. “Octavia, pasitikėk manimi. Tu per daug graži ir kieta, kad iki gyvenimo galo sėdėtum prie vieno staliuko su moksliukais.”
“Kodėl aš turėčiau tavimi pasitikėti. Juk tu įsiveržei į mano kambarį fidurį nakties ir liepi eiti kartu į kažkokį vakarėlį.” Giliai įkvėpiau vis dar tampydama marškinėlius.
“Gerai kaip nori, bet prisimink ka sakiau, kai sėdėsi kartu su enkšteinais valgykloje.” Ana susiraukusi, netgi šiek tiek įpykusi pakilo nuo lovos ir sustojo tarpduryje. “Mokykloje yra dvi grupės. Moksliukai ir Populiarieji, mokiniai kurie išlaiko kitus ir mokiniai kurie yra išlaikomi. Manau, tu jau apsisprendei.”
Nieko daugiau netarusi ji išėjo iš kambario. Neketinau čia tapti žmogumi, nuo kuriu kentėjau pati. Atsidususi grįžau į lova, bet iki pat ryto daugiau nebeužsimerkiau.
Ryte pakilusi iš lovos greitai apsirengiau aptemptus juodus džinsus, juoda megztinį su gobutuvu ir converse sportbačius. Iššukavau juodus plaukus ir uzžsimečiau ant kairio peties. Susirinkau kosmetika ir išėjau iš kambario Prie bendro merginu vonios kambario duru nebuvo nieko, bet įėjus į vidu pamačiau prie veidrodžiu išsirikiavusias tris merginas. Nė vienos iš ju nepažinojau. Tyliai nuėjau prie vieno iš veidrodžiu ir greitai išsiploviau dantis. Juodi kapšeliai po akimis reikalavo būti paslėpti, taip ir padariau. Paryškinau akis juodu tušu ir lūpas apblizginau lūpu blizgiu. Mergina trumpais beveik baltos spalvos plaukais išėjo iš vonios kartu su kita rudaplauke tyčia užkliudydama mane pečiu.
“Nesijaudink, Mia taip elgiasi su visais išskyrus populiariuosius, o nuo tada kai vakar neatėjai į vakarėlį, kuomet buvai pakviesta… tu nebesi viena iš ju.” Sumurmėjo kita mergina stovinti šalia. Ji vedėsi apie ryškias rudas akis juoda pieštuka, o kalbėdaka veidrodyje surado mano akis. Mergina buvo daili. Ji turejo pečius siekiamčius raudonus plaukus, buvo liekna ir su visais apvalumais.
“Nesuprantu tokio dalyko kaip populiarumas.” Susiraukiau. “Džiaugiuosi , kad vakar nenuėjau į vakarėlį, nes man baisu pagalvoti, kad Mia galėtu būti mano drauge.”
“Merginos kurios nesame populiaros, tokios kaip aš, atiduotu bet ka už vakrėlį į kurį buvai pakviesta ir nenuėjai.” Nusišpysojo mergina susidėdama savo kosmetika į raudona krepšelį. “Bet taip, geriau būti apačioje su žmonėmis kurie tau patinka, negu viršūnėje su žmonėmis kuriu nekenti.”
“Aš Octavia Rinaldi, naujokė.” Ištiesiau ranka į mergina kuri nusišsojo ir padavė savaja.
“Žinau kas tu esi, aš Lia Math, gyvenu čia jau tris metus.” Paspausė ranka Lia. Ji atsisveikinusi išėjo iš vonios, palikdama mane su savo pačios mintimis. Įsirėmiau rankomis į kriauklę ir giliai atsidusau.
“Ir kur tu patekai, Octavia?” Sumurmėjau sau…
