Paslaptys

Trečias skyrius.

  Vytauto kumštis skriejo prieš Lukos veidą, išsisukdama ji trenkė jam į pilvą. Jis suklupo, bet puolė tiesiai į ją, pasilenkdamas, pagriebė jos kojas iš po apačios, jai nespėjus sureaguoti. Luka skaudžiai dribo ant žemės, sudejavo iš skausmo.

 -Luka, tau geriau sekas nei dabar, kas atsitiko?

 -Nieko, tiesiog pavargus...- jis padėjo jai atsistoti.

  Vytautas pažvelgė į ją, bet toliau nebestūmė su klausimais. Jis yra jos asmeninis treneris jau nuo septyniolikos metų, tai jis gerai ją pažįsta. 

 -Pavarom dar kartą,- Luka pasakė jam.

 -Tu įsitikinus?

  Luka linktelėjo galvą, prasitampydama rankas. Ji giliai atsiduso. Vytautas puolė į ją vėl, bandydamas pagriebti jos kojas. Ji nukrito ir su savo koją spyrė jam į blauzdas, pagriebdama jo kojas. Jis nukrenta ir ji apvertė jį, kad jis gulėtu ant pilvo. Laikydama jo rankas už nugaros kelias sekundes.

 -Šaunuolė. Buvo daug geriau nei pirmą.

 -Ačiū,- Luka giliai atsiduso.

  Abu baigė treniruotes ir Luka išėjo nusiprausti. Nusipraususi ir išsidžiovinusi, apsivilko darbo drabužius; juodas megztinis aukštu kaklu, žydras švarkelis, mamos džinsai ir juodi auliniai batai. Susišukavus plaukus, ėjo link bosės kabineto.

 -Labas rytas, Luka.

 -Laba ryta, ponia.

  Luka prisėdo priešais ją.

 -Atrodai pavargus,- pažvelgė į ją atidžiai.

 -Esu pavargus...

 -Tau reikėtu anksčiau eiti miegoti,- subarė ji.

 -Lyg aš tai nebandau. Man tiesiog, kartais sunku užmigti.

 -Žinau,- bosė papurtė galvą. -Taip nutinka geriausiems iš mūsų.

  Luka pažvelgė į laikrodį ir atsistojo.

 -Turiu lėkti,- atsiduso ji. -Paskambinsiu, kai grįšiu namo.

 -Sėkmės Agentė.

~♡︎~

  Įėjus į skyrių, Luka pastebėjo, kad Tautvydo nėra savo vietoj.

 -Labas rytas,- pasisveikino ji. -Kur Tautvydas?

 -Direktorius atėjo čia prieš kelias minutes ir išsivedė jį. Jis tuoj sugrįš,- Greta prabilo.

  Luka linktelėjo galvą, supratusi ir stebėjo kitus, kol po kelių minučių, ji išgirdo stiklines duris atsidarančias. Tautvydas įėjo į skyrių.

 -Kažkas prisidirboo,- Arnas paerzino.

 -Norėtum,- Tautvydas šyptelėjo ir pavertė akis. -Jis tiesiog pasakė, kad gerai dirbu ir viskas.

  Luka pažvelgė į Tautvydą. Jis ėjo pasikėlęs, bet nuolankiai ir neatrodė lyg kažką būtu slėpęs.

 -Ką tu veikiai prieš nusprendusi dirbti čia, Luka?- Paklausė Goda

 -Aš prabuvau apsaugos darbuotoja, kitose vietose,- atsakė Luka. -O kaip jūs? Kodėl nusprendėt tapti programuotojais? 

 -Norėjau koduoti kompiuteriniams žaidimams,- atsakė Arnas nuoširdžiai.