Galbūt kažko didelio pradžia

Kruvinoji audra

-Prakeikimas! Kodėl audra turi užklupti pačiu netinkamiausiu momentu? - sušunka piratas prie vairo, stebėdamas horizonte plaukiantį laivo pavidalą.
Jo plaukus vėjas plaiksto į visas puses, vis užversdamas juos ant veido. Akys žibėjo grėsmingai.
Tuo tarpu kitame laive irgi blaškėsi audra. Į savo chaosą įtraukdama ir beginklius prieš ją jūreivius. Vyrai bėgiojo po denį stengdamiesi suvaldyti laivą. Prasiveria durys ir iš kajučių ramybėsį šėlsmą įsiveržia mergina. Ji visai nepriminė jūreivių aplink. Ilga žalia suknelė, išryškinanti liekną juosmenį ir moterišką grožį. Žvilgsnis naivus, išsigandęs. Ji vis bando nubraukti savo ilgas baltas sruogas nuo akių ir burnos. Šios jaunos, vos besilaikančios ant kojų, merginos vardas Elžbieta.
-Ginklus!... laivas!!! - kažkas suriko, bet nelabai girdėjosi per jūros šėlsmą.
Bet to ir nereikėjo, visi jau ir taip matė artėjantį laivą. Į denį išlėkę išsipustęs diplomatas, irgi žvelgdamas į šią baisybę. Vyro užduotimi šis prekybinis laivas ir plaukė. Kai siaubas priplaukė visai arti jūreiviai išvydo pabaisos nasrus ant pirmagalio. Diplomatas sudrebėjo. Net perukas šiek tiek nusmuko.
Kaukštelėjo kabliai mesti to piratų laivo ir užsikabindami už laivo borto. Visas laivas dar labiau sulingavo. Štai ir apdriskę, bjaurūs piratai šokinėja į laivą ištiestais priekin kardais. Iššieptos jų burnos kelia patį didžiausią siaubą. Pasigirdo klyksmai, pasipylė kraujas, dėja, ne jūreivių naudai.
Elžbieta taip ir stovi tarsi įbesta. Savo tyrom akim stebėdama šias žudynes. Siaubo ašaros prilipdo jos plaukus prie veido. O suknelė vis mažiau plaikstosi vėjyje slegiama lietaus. Kraujas susimaišęs su vandeniu liejosi link jos kojų. Vis blyksteli žaibai nušviesdami šią beprotybę.
Diplomatas išsitraukia savo žvilgantį kardą, kurį nešioja tik dėl grožio. Jis puolė priekin gindamas savo dukrą Elžbietą. Nes piratai jau baigę išžudyti visą įgulą. O mergina tik pamatė kaip jo kūans akimirkai sustingsta ir nuvirsta ant kruvinų denio lentų. Kalavijas ištrauktas iš tėvo krūtinės žvilgėjo krauju.
Sunku net įsivaizduoti ką tenka Elžbietai pajusti, jokių sunkumų nepatyrusei garžuolei. Jau geriau ją būtų nužudę mąstė ji, juk tai kur kas mažesnis skausmas. Mergina puolė prie gulinčio diplomato. Ranka perbraukė per jo galvą. Perukas gulėjo šalimais nukritęs. Tie patys trumpi garbanoti plaukai. Ir vis dar šilta oda. Merginos pirštai susigniaužė, kai vyrui iš burnos pasipylė kraujo. Elžbieta aiktelėjo. Tėvo akių vokai sutrūkčiojo ir prasimerkė. Akyse liko sustingęs siaubas ir pasidavimas. Elžbieta patraukė rankas ir susidėjo jas nat kelių. Tuomet parpuolė šalia tėvo. Susireitusi liko gulėti. Suknelė iš mėlynos tapo raudona. Bet mergina nieko nejautė. Tik visa krūptelėjo kai iš visų klyksmų atskyrė ir savo motinos.
     Galiausiai nebesigirdėjo klyksmų, tik audos šėlsmas. Ir ta mirusiųjų tyla - tokia šiurpi. Piratai darbavosi toliau. Kvatojimu džiaugėsi vilkdami skrynias aukso, maisto krepšius ir viską ką tik rado. Išvilktos buvo ir net Elžbietos suknelės. Kai laive liko tik lavonai per jį perėjo jaunuolis. Jis atsiklaupė šalia Elžbietos.
- Kokia gražuolė, - pašaipiu balsu tarė jis, - ir koks kvailys tave nužudė?
    Piratas pirštais nubraukė merginai nuo veido kruvinus plaukus. Elžbieta staiga atsimerkė siaubo sklidinomis akimis.

- O kaip mums pasisekė! - nusijuokė piratas, - būtume pilikę ją čia mirti.

Jaunuolis pakėlė merginą ir nutenpė per siaurą lenta į piratų laivą.

- Plaukiam! - suriko jaunuolis.

Elžbieta krūptelėjo. Ir tuomet buvo numesta prie stiebo. Visa įgula ėmė grumtis su dar smarkesne audra. Mergina tyliai stebėjo kartkartėmis žaibo tvyksnių nušviečiamą savo tolstantį laivą, jo baltas, vis dar besiplaikstančias bures. Ji rankomis apsikabino save. Atrodo liko vienintelė gyva iš viso laivo.
     Dar pasmarkėjus audrai Elžbietai teko smarkiai laikytis stiebo, nes visas laivas smarkiai siūbavo.Kartkarėmis denį užliedavo vanduo. Laibos rankos paraudo, pirstai susikruvino į šiurkštų medį.Tik, kad ji dėl to skausmo visai nesijaudino, beveik nejuto. Visai tai užgožė širdies skausmas. Nieko nėra blogiau už tai.