Šitą parašiau 8-tuntoj klasėj(turėjo susieti su matke ir krepšiniu)

8 0 0
                                    

(Eik nx, mano sena progimnazija).

Imperatoriaus Akis.

Ašaros riedėjo mano skruostu,
Kas gi įvyko su šiuo žaidimu?!

Pirmasis kėlinys pats tobuliausias,
O antras — pats keisčiausias.
Trečias buvo toks pat kaip antras.
Ketvirtas — didžiausias pralošimas.

Mūsų strategija atrodė be klaidų,
Bet kita komanda pradėjo žaisti iš visų jėgų.
Jie tylūs — net sunku girdėti kaip kvėpuoja.
O mes šaukiam, kol plaučiai pasiduoda.

Širdim žinojau, kad kažkas blogai.
Ši pabaiga neturės jokios gerovės,
Bet tik dabar gali pamatyti,
Kaip jie į mumis pradėjo spoksoti.

Kaip savotiška. Gal net kraupu...
Ar jie stebėjo mus visu šiuo laiku?
Tos raudonos akys matė viską pro mane.
Mano sielą ir mintis.

Jo imperatoriaus akis pargriovė mane,
Mano mintys išsiblaškiusios.
Tarytum buvo valdingumo jo akyse.

Jie žinojo, ką darysim.
Jie pažino mus iš pat pradžių.
Tiesiog— kiek gi kartų jie kontroliavo mus?
Tarsi būtume išsikasę sau duobę,
Ar tai buvo mūsų lemtis?

Krepšinio kamuolys pagauliau pasiekė grindis.
Žaidimas pasibaigė, o mūsų akys — apsiverkė.

Bereikšmiški žodžiai(mano emo era.)Where stories live. Discover now