Crazy life.

#14

Uhh... tai buvo tik sapnas...
Pro duris įlėkė visas peršikęs Maiklas.
-kas atsitiko? Viskas gerai?
-aha... sapnavau košmarą.
Stipriai jį apsikabinau, nebenorėjau jo paleisti.
Jis mane šiltai pabučiavo. Užsimerkiau... Tik staiga pajaučiau kaip man kažkas laižo veidą. Wtf Maiklai. Pramerkiau akis ir pamačiau Rudnosiukę. Um... ką čia veikia mano šuo? Ir kur Maiklas? Ir... kodėl aš namuose, o ne Paryžiuje?
Atsikėliau iš lovos ir pamačiau vibruojantį telefoną. Skambino Jessie.
-Um... klausau?
-KUR TU TEN ŠIKNOJ PRAPUOLEI???? -išrėkė taip, kad teko nuo ausies patraukti telefoną.
-niekur... aš miegojau. O ką?
-kaip tai ką?! Mes tavęs jau gal 2h laukiam tavęs oro uoste! Skrendam gi į Paryžių durne tu!
-taigi jau buvom... pala... okey.-murmėjau
-ką? Vsio krč neši savo šikną čia!
Ir padėjo ragelį. Okey. Taip ir likau nieko nesupratusi. Susikroviau daiktus ir išvariau.
Nuvažiavus susiradau juos ir sulaukę savo reiso susėdom į savo vietas ir išskridom.

*lėktuve*

-tu man kažkokia keista šiandien. Ar viskas gerai? -paklausė Jessie
-aha... aš sapnavau kad mes jau išskridom ir kad jau buvom Paryžiuje... bet tas sapnas buvo toks tikroviškas... ką tai turėtų reikšti?
-eina na... nu nežinau nežinau... žodžiu nesiparink, tikėkimės kad viskas bus gerai.
Nusišypsojom viena kitai.
Staiga lėktuvas sudrebėjo ir pradėjo kratytis. Wtf??
Per garsiakalbius pasigirdo moters balsas:
-Kritinė situacija, prašome nepanikuoti ir užsidėti kaukes bei prisisegti.
Prieš mūsų nosis iškrito kaukės. Aš ją greitai užsidėjau ir užsisegiau diržą. Aš mirsiu. Dieve už ką man taip???
Staiga pajaučiau stiprų smūgį ir aptemo akyse.

Atsibudau ant kažko šilto, girdėjau jūros ošimą ir jaučiau šiltą vėjelį. Pala... kur aš??!!
Atsistojusi apsidairiau, bet viskas, ką mačiau tebuvo smėlis, jūra, medžiai už manęs ir... Jessie, Maiklas ir dar kažkoks vaikinas. Kiek pamenu jį iš sapno, tai Steve. Wtf is happening.
Priėjau prie jų ir pradėjau žadinti ir visaip purtyti. Jie pradėjo muistytis ir tada pažvelgę kur jie, greit pašoko ir atsisuko į mane.
-labutis, neklauskit kas čia vyksta, nes nežinau. Bet man atrodo kad mes negyvenamoj saloj...
-ką????????-visi sušuko.
-šaaa nerėkit. Ir taip galvą skauda.-numykiau. - Gal kasnors pamena kaip mes čia atsidūrėme?
-I have no idea...-Jessie pažvelgė į vandenį.-ei žiūrėkit! Ten kažkas yra!
-kur?-visi sužiurome, ir rimtai vandenyje plūduriavo kažkokie balti plastiko ar kažko tais gabalai.
-aaaammm... Prisiminiau!!-sušuko Maiklas.
-nu?
-mes skridome į Prancūziją, tada staiga patekome į kažkokius vėjo gūsius ir lėktuvas nukrito, aš pamačiau kad Emma be sąmonės ir ėjau jos gelbėti, paskui mane ėjo ir Steve, o šalia tavęs-parodė į mane-sėdėjo Jessie... tikriausiai mus išmetė jūra. Taprasme mes visi buvom vienoje vietoje tai gal užėjo kokia stipri banga... tai viskas ką pamenu.
-wow. Okey tai ką darysim???
-žiūrėkit! Ten kažkieno išmesti lagaminai!-sušuko Steve.
-varom!
Nuėjom ir atidarę lagaminus radom truputį maisto (sumuštinių, vandens ir šiaip kažkokių daržovių. Kas nešiojasi maistą lagaminuose?)
Radom ir rūbų, todėl pasiemę juos persirengėm ir šlapius rūbus padėjome džiūti.
Vėliau nusprendėm kad reikia statytis namus. Taip taip... namus. Prisirinkome didžiulių lapų ir šakų. Ačiū Dievui kad Steve daug ką žinojo apie išlikimą.
Pasistatėme šiokius tokius namus ir atėjo vakaras, pasidarė žiauriai šalta, todėl užsikūrėme laužą... ir iš miško pusės išgirdome keistus garsus. Sėdėjom sustingę.