Reunion

1 Skyrius

Garsus žadintuvo čirškimas nuramino kūną, kuris jau gerą valandą nesutramdomai vaitojo ir blaškėsi pataluose. Nurimus kūnui ir lovai nebečežant girdėjosi tik garsokas kvėpavimas - gyvybė buvusi po apklotu aiškiai kvėpavo pro burną. Ne už ilgo, matyt, pritrūkus oro minkštas, pūkinis apklotas buvo numestas nuo pusės kūno. Pasimatė kūdas kūnas, kuris atrodė bene sergančios merginos, tačiau Varis niekada nesirgo, o jos kūdumo gydytojai ne itin galėjo paaiškinti, vienintelis paaiškinimas visada būdavo greita medžiagų apykaita.

Varis atsisėdus ant lovos ir pasitraukus nuo veido vos pečius siekiančius juodus plaukus buvo galima matyti tamsias blakstienas įrėminančias mėlynai violetinio atspalvio akis. Mergina tai laikė vieninteliu savo pliusu. Jai nepatiko jos liesas kūnas. Jai nepatiko, jog jos blauzdos buvo vienodos su šlaunimis, tiksliau šlaunys buvo tiek pat kūdos, kaip ir blauzdos. Jai nepatiko jos tarpas tarp kojų, o kitos merginos mokykloje gauti jį darė kvailiausius dalykus. Jai nepatiko jos šviečiantys iš toli šonkauliai, ar kaulėta nugara, nors jos stovėsena ir buvo gana ideali. Jai nepatiko ir jos plokščia krūtinė. Ir dėl viso to iš jos mokykloj šaipydavosi. Ji niekada nebuvo gražuolė, nebuvo turtingų tėvų dukrelė vaikščiojanti apsitaisiusi tik garsių dizainerių drabužiais. Iš viso, ji augo tik su mama, kuri keisdavo mylimuosius greičiau nei bet ką kitą, tik todėl, nes visada tikėdavo jų žodžiais.

Ji neretai girdėdavo žodžius panašius į "griaučių kalnas", ar sakinius panašius į " tikriausiai prieš tavo mamą palikdamas tėvas tave atidulkino tiek, jog kojų iki šiol nesuglaudi." Pradžioje tai Varis slėgė, tačiau vėliau ji priprato, pradėjo į tai nekreipti dėmesio. Iš tikro, ji visą gyvenimą išgyveno patyčias, tik nežinia kada tai ją veikė labiau, kai ji buvo maža, ir mokytojos bei auklės skambindavo mamai ir klausdavo, kodėl jos dukra tokia liesa, klausdavo, kodėl ponia Elena Stich yra nemaitinanti savo dukros, ar kai ji pati pradėjo jas patirti. Tačiau visa tai - ne apie tai.

Visa tai, yra labiau pasakojimas apie tai, ką Varis išgyveno palikdama savo senuosius namus ir atsikėlusi į Reinvudą, gyventi su savo mama, jos draugu Tomu bei jo nuostabios išvaizdos dukra Tatia. Tikriausiai visi Tatia galėtų įsivaizduoti pakankamai lengvai, liesas, tačiau pakankamai moteriškas kūnas su visais reikiamais privalumais ir be jokių trūkumų, ar bent jau užslėptais, ilgi, beveik liemenį siekiantys natūraliai beveik balti plaukai, putlios lūpos ir rudos didelės akys, kurias įrėmina tankios blakstienos ir tobulai išpešioti antakiai. Ji pusiau rusė, o jos tėvas - visiškas rusas. nuo pat kojų nagų juodymo, iki pat plaukų galiukų. Na, su nagų juodymu šiek tiek persistengta - Varis nelaimei jis buvo totalus pedantas, pasidabinęs tokiais pačiais baltais plaukais kaip ir jo dukra, todėl net ir žilos sruogelės beveik nesimatė. Iš viso su dukra jie buvo itin panašūs, todėl Varis jie abu nepatiko, tačiau juos mylėjo jos mama.

Aišku, dėl gyvenamojo ploto Varis tikrai negalėjo turėti skundų. Nuo šios popietės ji apsigyveno dideliame baltame name, kurį nuo miesto skyrė tik ežeras ir miško dalis - nepilnai puse kilometro iki visų miesčioniškų privalumų. Gamta buvo graži, namas konkuravo su ja, tačiau taipogi ir gražiai su ja susiliejo. Namo vidus buvo taip pat prabangiai paprastas. Mergina gavo atskirą kambarį, pro kurio langą matėsi miškas, o jis ją, kažkodėl, labiausiai ir traukė.

Naujuose namuose Varis suprato, kad jai saugiausia ir maloniausia bus sėdėti kambaryje, kur jos niekas netrukdys ir nekoneveiks. Kambarys buvo didelis, o jį įsirengti jai buvo leista pačiai. Netgi pinigų sakė naujasis patėvis duosiąs tiek, kiek tik prireiks jos užgaidoms įvykdyti. Nors ir koks jis dosnus rodėsi, tačiau Varis jis vis tiek nepatiko.

Tatios namuose dažniausiai nebūdavo, nes šlaistydavosi su draugėmis ar vaikinais, todėl tai šiek tiek gerino Varis padėtį, tačiau neilgai, nes po kelių dienų  reikėjo jau keliauti į labai nelauktą naująją mokyklą. Vienintelis pliusas - šioje mokykloje nebuvo būtinos rytinės pamaldos. Elenai tai nepatiko - Varis tai dievino. Gal būt todėl jos mama ir sakydavo, jog ji velniškai panaši į savo tėvą.

***

Kai įžengiau į mokyklą pirmąją dieną man taip velniškai drebėjo kojos, jog galvojau, kad tuoj nukrisiu ant šių šaltų balkšvų plytelių ir apsiverksiu. Rankoje drebėjo suglamžytas mokyklos planas bei dar vienas lapelis su pamokų tvarkaraščiu ir mano spintelės numeriu, bei atrakinimo kodu.

Lėtai nuėjau prie spintelės stengdamasi nieko neužkliudyti. Gink Dieve, nenorėjau prisidaryti bėdos pirmąją dieną. Ši užduotis buvo įvykdyta gana sklandžiai. Atsidariau savo spintelę ir įsispoksojau į ją, nežinojau ar apsimoka prisiklijuoti nors vieną iš rankoje laikytų popierėlių.

- Labas!

Mano mąstymus pertraukė žemokas balsas, papurčius galvą vėl pradėjau mąstyti, tačiau, tik išsikroviau knygas, kurių man šiandien neprireiks ir prisiklijavau mažą širdelės formos veidrodėlį, o jame pamačiau pro petį spoksinčias akis, o tada bemojuojančią ranką.

- Labas, piktuole. Naujokė ?

- A-aš ? Taip. - Nustebusi sumikčiojau, nes kitaip neišėjo. Tikrai nesitikėjau, jog pirmą dieną prie manęs kažkas prisikabins. Taip ir laukiau, kol gausiu kažkokią pašiepiamą repliką.

- Aš Itanas, o tu ? - Vaikinukas pasisakęs savo vardą ištiesė ranką, kuri buvo, kaip vaikino, liesa. Jis visas buvo pakankamai aukštas, tačiau liesas, venos ant rankų ir kaklo tiesiog švieste švietė, beveik kaip pas mane, tačiau labiausiai dėmesį patraukė jo akys. Jos buvo skirtingos. Viena melsva, su šiokiu tokiu raudoniu, o kita ruda. Nė nepajutau, kaip bene nemandagiai užsižiopsojau. Jis krenkštelėjo ir tokiu pačiu maloniu balsu pakartojo. - Aš Itanas, o koks tavo vardas?

- Oj! Mano vardas? Varis. - Dar kartą susimėčiusi atsakiau ir jaučiau kaip visą veidą išmuša raudonis.