And then you came in... ( 1D fanfic LTU)

7 dalis

Jaučiau kaip mano akys išsiplėtė, išsižiojau iš nuostabos. Netgi širdis praėjo stipriau plakti. Nesuprantu kas man nutiko.

'Na...?' smalsiai į mane pažvelgė Zayn.

'Aš na... nežinau..' tyliai pasakiau žiūrėdama į jo akis, vis labiau grimstantčias į liūdesį.

'Tu nejauti to paties?' susiraukė jis 'Žinojau, kad tai klaida'

'Tu man patinki. Vis labiau ir labiau patinki. Taip, aš tavęs galbūt dar nebemyliu, tačiau nevisada toks stiprus jausmas gali ateiti per kelias savaites ar tuo labiau normalaus bendravimo dienas. Aš tikrai nenoriu tavęs įskaudinti. Tu man tikrai labai patinki' nusišypsojau

'Bet tai ne tas pats' nutraukė žvilgsnį Zayn 'Aš tave myliu, o tau aš tik patinku, tai du skirtingi dalykai'

'Tu man patinki, labai' prabilau garsiau 'Sakau tau nuoširdžiai, aš apskirtai nesu prieraiši, ir savęs nepažįstu, tačiau tik tau esant prie manęs, atrodo drugeliai pilve skraido, manau, kad tai rimta'

'Sakai drugeliai skraido?' susidomėjo jis

'Aha' nusijuokiau

'Kitos jau su tais drugeliais meilę prisipažintų' nusijuokė jis, žvilgsnis pragiedrėjo

'Aš juk ne visos' šyptelėjau

'Todėl ir kritai į akį' tarė jis ir švelniai paėmė mano ranką į savąją 'Turiu tau kaip ir pasiūlymą' prabilo jis

'Taip?' atsisukau į jį, užuot žiūrėjusi į mūsų susikibusias rankas

'Galbūt mums reiktų pabandyti?' paklausė jis 'Na... pasimatymai ir visa kita?'

'Manau tai gera idėja' linktelėjau 'Viskas po šio "bandymo" abiem bus aišku'

'Aš tikiuos' tarstelėjo jis

*

Grįžusi namo po filmo dar ilgai galvojau, kas nutiko šiandien vakarą. Nejaugi jis tikrai mane taip įsimylėjo, kad net išdrįso rizikuoti prisipažindamas meilėje? Juk jis galėjo nudegti, nedaugelis vaikinų išdrįstų padaryti tą, ką padarė jis. Dabar pamažu suvokiu kad aš... turiu vaikiną. Mes dabar pora, tačiau kaip reaguos Ame ir Zayn draugai?

'Kur buvai?' išgirdau linksmą Rose balselį

'Na buvau kine' šyptelėjau

'Su kuo?' susidomėjo ji

'Su tuo, kurio meškiuką pasiėmus esi' nusijuokiau

'Tau jis patinka?' paklausė ji

'Taip, jis man patinka' šyptelėjau

'Aš irgi noriu kadanors jį susitikti' pasakė Rose

'Kaip suprast?' nusijuokiau

'Na, juk reikia susitikt su sesės vaikinu, ar ne?' atsisuko ji į mane

'Žinoma, mažute. Suorganizuosiu kaip tik galėsiu, gerai?' prabilau

'Gerai, tik nepamiršk saldainių' šyptelėjo ji

'Ei ar ne per daug nori?' pasakiau ir paglosčiau jai galvą

'Nee' papurtė galvą ji ir atsistojusi išėjo

*

Mokykloje, kitą dieną

'Labas Anna' išgirdau Zayn balsą už nugaros

Atsisukau, ir jis švelniai mane pabučiavo

'Labas' nusišypsojau

'Kaip tu?' paklausė jis

'Gerai, o tu? Jau išsipasakojai draugams?' nusijuokiau

'Jie kažkaip patys suprato' nusijuokė ir jis

'Aiškus tu man, pagyrūnas' pasakiau

'Aplinka kalta' teisinosi jis

'Taip taip, žinoma' kalbėjau su lašeliu sarkazmo

'Juk nepyksti dėl tokio menkniekio?' susirūpino jis

'Ne, kvaily tu' nusijuokiau

'Pfuu jau išsigandau' pradėjo jis juoktis iš savęs

'Aš einu į pamoką' pasakiau 'Noriu pasikalbėti su Ame, nes jau neprisimenu, kada su ja kažkiek buvom kartu, nepyk'

'Viskas gerai, aš einu pas saviškius'

Pasiėmiau visus reikalingus daiktus, susidėjau į kuprinę ir nuėjau prie reikiamo kabineto. Kaip ir tikėjausi, ten radau Amandą, mano nelaimei piktą. Nesupratau, kodėl ji atrodė tokia įširdusi, nes atrodė, jog nieko nesu padariusi, tačiau jos žvilgsnis sakė ką kitą.

'Labas' priėjau prie jos

'Labas' sumurmėjo ji, net nepažvelgdama į mane

'Kaip tu?' paklausiau

'Puikiai' pasakė ji ir dar labiau susiraukė

'Neatrodo taip' pasakiau 'Kas nutiko?'

'Nieko, viskas tiesiog puiku' pasakė ji

'Ar gali man nemelavus normaliai atsakyt į klausimą?' jaučiau, kaip balso tonas kyla, jei ji taip ir toliau, pradėsiu rėkti

'Juk viską tu žinai' pasakė ji

'Nieko aš nežinau, negaliu skaityt tavo minčių, sakyk nenervavus, nes su manim taikytis tau bus sunkiau' pasakiau jau pikčiau

'Koks skirtumas, aš tau jau turbūt rūpiu mažiausiai' pasakė ji ir toliau sau spoksojo į grindis

'Tu rimtai taip galvoji?' nusijuokiau 'Ar tu bent nutuoki ką tu kalbi? Atsibusk ir kalbėk su manimi normaliai, nes atėjau prie tavęs čia ne dėl dramų, norėjau pasikalbėt, nes neramu dėl tavęs, o tu net nesiteiki pažiūrėt į mane ir tada sakai, kad "tu man nerūpi"?' pradėjau kalbėti dar garsiau

'Žinai ką? Užknisai tu mane. Susiradai vaikiną, tai pamiršai mane visiškai' susiraukė ji

'Tu taip pat elgiesi kai Markas būna šalia tavęs' atkirtau 'Bet aš tau nieko nesakau dėl jo'

'Na taip taip, tipo čia visai skirtingi dalykai' pavartė akis ji 'Aš tau pasakysiu tik vieną, žinau kokia tu esi, nes esu tavo draugė, nelįsk prie Zayn, apskritai nebendrauk, nes žinau ką gali padaryt vėliau, o to nenoriu. Jei jį nuskriausi- užmušiu'

***

Tadaaaam naujai kepta dalis! Visų pirma sveikinu jus su vasara, visų antra myliu ir tikiuos nepamiršot kad šita istorija apskritai egzistuoja :D Tikiuos patiko ką čia parašiau, lauksiu nuomonių komentaruose :)

Ačiū, myliu jus, Ema xoxo