And then you came in... ( 1D fanfic LTU)

8 dalis

'Nesupratau?' nusijuokiau su lengva nuostaba

'Dar nesupratai?' piktai nusijuokė ji 

'Apie ką tu kalbi?' susiraukiau

'Aš jį myliu' užstaugė ji

'Aš irgi' atšoviau

'Va todėl tavęs ir nekenčiu, tau visada per daug sekasi' pasakė ji

'Ką?' išsižiojau 'Tu man pavydi?'

'Žinoma ne, kai aš jį myliu. Tau ir proto pasirodo trūksta, Ana. Žinai ką? Man gana visko, pamiršk kad mūsų draugystė apskritai kažkada egzistavo' pasakė ji ir apsisukusi nuėjo

Likau stovėt viena šoke. Nieko nesupratau kas ką tik įvyko, tik po truputį suvokiau, kad mano ilgiausiai trukusios draugystės neliko, ir dar, mano draugė, na jau buvusi draugė, myli mano vaikiną...

'Ko susiraukusi?' susirūpinęs paklausė ką tik prie manęs Zayn

'Amm nieko tokio' šyptelėjau, nors norėjau viską papasakoti jam, negalėjau, nenorėjau...

'Tikrai?' dar labiau sunerimo jis

'Žinoma' linktelėjau 'Bet pamokose nebūsiu' tarstelėjau

'Kodėl?' išpūtė akis jis

'Atsirado neatidėliotinų reikalų' sumurmėjau vis galvodama kur yra artimiausias baras

'Na, aš negaliu eit su tavim' pasakė jis su nerimu

'Viskas gerai, aš nepražūsiu' pasakiau ir švelniai pabučiavusi jį, išėjau. Kvėptelėjau gryno oro vos išėjusi laukan. Nuo visos šitos rytinės nesąmonės man nesveikai suskaudo galvą, turiu bent trumpam viską užmiršti. Patraukiau link baro. Kai tik jame atsidūriau, nukeliavau prie barmeno tiesiu taikymu.

'Tekilos su ledukais ir citrina' murmtelėjau jam

'Oho, ne per stipriai kaip pačiai pradžiai?' nusijuokė jis

'Klausyk gražuoli, berno neieškau, tai baik su manim flirtuot, ir pilk man tą sušiktą gėrimą' pasakiau

'Žinoma' susiraukė jis ir be žodžių padavė kažkokį kokteilį

'Aš neprašiau Kruvinosios Merės nevykėli tu' pasakiau piktai

'Baro dovana kiekvienam šiandienos lankytojui, ar bent skaitai kas parašyta?' paklausė jis

'Neužmiršk tekilos skaitytojau' pasakiau ir pirmą kartą jam nusišypsojau

'Turi gražią šypseną' pasakė jis ir padavė gėrimą, bei paėmė kokteilį, kurio net neketinau gert

'Dėkui' atsakiau

Kai praėjo maždaug valanda, buvau bebaigianti tekilos butelį, tačiau jaučiaus visiškai blaivutėlė. Toliau pyliausi ir toliau gėriau, kol galų gale atsirado migla ir neatsiminiau ko čia atėjau.

'Na, jau kaip ir laikas namo būtų' pasakiau pati sau ir pabandžiau atsistoti, tačiau netrukus jau atrodė kad nukrisiu ant žemės

'Ei atsargiau tu' pagavęs mane nusijuokė kažkoks labai pažįstamas bet nelabai atpažįstamas vaikinas

'Dėkui' pasakiau 'Nepažįstamasai'

'Mmm, kiek išgėrei, Ana?' susiraukė vaikinas

'Tiek kad gyvent lengviau būtų' pasakiau, tačiau gana sunkiai

'Matosi' pasakė jis 'Gal tave parvežt namo?' paklausė

'Iš kur tu žinai kur gyvenu?' susiraukiau