And then you came in... ( 1D fanfic LTU)

3 dalis

'Ką?' išsižiojau

'Jis jau visiem apsiskelbė, kad jūs draugaujat' išsišiepė garbanius

'Ta prasme?' atsisukau į Zayn 'Tau sveika?'

'Jap' išsišiepė jis

'Tu mėgsti rizikuot žiūriu' atšoviau

'Taigi visvien tu mano' pasakė jis

'Užsičiaupk, arba atjungsiu' suurzgiau

'Ką sakei?' nusijuokė garbanotasis, įdėmei klausiąsis mūsų pokalbio

'Galiu ir tave atjungt jei nori' pagrasinau

'Pff.. kas čia tokio' išsišiepė Zayn

'Prisiprašei' sumurmėjau ir atsisukusi į jį užvožiau per snukį

Ne taip stipriai, kaip norėjau, bet pakako, kad jis nusiramintų. Susigriebęs už nosies jis nusisuko, tačiau vis piktai žvilgčiojo į mane.

'Aš tave perspėjau' ištariau ramiai

'Tu...' tiek tepasakė jis

'Taip, aš' atšoviau

'Uuu Zayn, turėsi angelą sargą' nusikvatojo garbanotasis

'Tu irgi užsičiaupk, nes bus tas pats kas buvo jam' pasakiau piktokai

'Ei Anna, nusiramink' pasakė Amanda

'Kaip man po velnių nusiramint, jei šitie du ligoniai apsiskelbė, kad aš vieno iš jų panelė?' užklykiau 'Aš į tokius visai nežiūriu, ar tu žinai kaip greit gandai sklinda? Šakės'

'Neimk tu į galvą' pasakė ji

'Aš visvien jiem snukius išdaužysiu' pasakiau piktai

'Nu ko gi, raminkis' sulaikė mane Amanda

Pala? Nejaugi vienas iš šitų puspročių patinka Amandai? Betgi jai patinka Markas... Kas čia per stebuklai vyksta?

*

'Ready?' paklausė Ame

'Tu gi žinai, kad nemėgstu staigmenų' suburbėjau, kai ji man užrišinėjo akis

'Bet šita bus kitokia' nusijuokė ji 'Turėtų patikt'

'Turėtų?' atsisukau į jos pusę, nors nieko ir nebemačiau

'Taip' nusijuokė ji

Uh... nemėgstu kai Ame bando mane pradžiugint visokiom staigmenėlėm. Dažniausiai viskas baigiasi taip, kad aš lieku baisiai sunervuota, o ji nusivylusi... Kad ir kaip nenoriu jos įžeist, bet tokie dalykai tikrai ne man...

Paėmusi mane už rankos ji išvedė mane į lauką. Jaučiaus baisiai kvailai užrištom akim.

'Ar jau?' paklausiau jos su nekantrumu

'Beveik' pasakė ji ir lažinuosi, kad ji šypsojosi 'Va, jau' išgirdau jos balsą

Tuo metu pajaučiau, kad kažkas paima mano ranką į savąją. Nors turėjau visą laiką būti užsirišus akis, iki kol pasakys Ame, kad galiu nusiimt, neišlaikiau ir nusiplėšiau skarelę, kuria buvo užrištos mano akys.

Ir ką gi aš matau?

Priešais mane stovi tas durnius, paėmęs mano ranką į savąją.

'Fu' užklykiau ir ištraukiau savo ranką iš jo gniaužtų 'Palik mane ramybėj'

'Anna' išgirdau Amandos balsą

'O tu tai išvis...' atsisukau į ją 'Kaip tu taip gali? Tu gi žinai, kad jis man NEPATINKA!' užklykiau ir apsisukusi nuėjau

Ko ko bet šito nesitikėjau iš Amandos. Negalvojau, kad ji bandys mane suvedinėt su Zayn...

Buvau susinervavusi, spardžiau viską, kas patenka po kojom. Netyčia vienas didesnis akmenukas pataikė į netoliese esantį automobilį.

Užklykė signalizacija. Turėjau bėgt, jei nenoriu problemų, bet kažkaip negalėjau pasijudint. Iš namo išlindo kažkoks vaikinas. Matytas, tačiau vardo nežinau.

'Ooo Zayn panelė mano mašiną daužo?' nusijuokė kažkoks blondinas

'Ai atstok' suburbėjau

Dabar prisiminiau kas jis toks. Jis iš jo šutvės...

'Ei, ko nervuota?' priėjo prie manęs jis

'Nuolatinė mano būsena' pavarčiau akis

'Aha, matau' nusišypsojo jis

'Galiu jau eit, ar dar ką apie Zayn kalbėsi?' paklausiau

'Gali eit, Zayn panele' nusijuokė jis

'Baikit tai kartot' pakėliau balso toną 'Jei nenorit, kad vėl duočiau jam į marmūzę užtai, kad nelaiko liežuvio ir buria nesąmones, tai verčiau užsikiškit. Ir dar perduok Amandai, kad šito iš jos nesitikėjau'

'Ok' kiek rimčiau pasakė jis ir grįžo į savo namą

Nesuprantu kas jiem visiem darosi. Jie gal ligoniai, kad mane suvedinėja su tuo pamaiva? Dieve, kuo aš jiems nepatikau?

*

'Anna' užrėkė mama

'Ko?' atsisukau į ją

'Ko pas mane Ame buvo atėjus?' paklausė ji

O taip... Mama vėl Amandos pusėje. Taip ir galvojau, kad ji ateis pasipasakot. Visada taip daro, jei kažką padarau... Nervuoja tas faktas, kad mama supranta ją labiau negu mane. Jeigu taip, tai gal verčiau įsidukrintų ją?

'Neturiu nei menkiausio supratimo' atrėžiau 'Ir noro apie tai kalbėtis' pridūriau

'Ką vėl pridarei?' piktai paklausė ji

'Šį kartą nieko' pasakiau ir nuėjau į savo kambarį

Man jau gana visko... Vienintelis dalykas ko tikrai norėčiau...

*

Mokykla. O taip...

'Ann, sory, kad vakar užėjau pas tavo mamą, tiesiog...'

'TIesiog mane vakar jinai aprėkė' atšoviau

'Nepyk' nuleido akis į žemę Ame

'Pyksiu, nes būtų buvę viskas gerai, bet ne, reikia išsipasakot, kad ji ant manęs užsisėstų ir niekur neišleistų' pasakiau net nežiūrėdama į ją

'Areštas?' susidomėjo ji 'Tikrai nenorėjau..'

'Nesvarbu..' pasakiau ir nuėjau kuo toliau nuo jos

Taip, dabar pykstu, nes per ją man uždėjo kvailą areštą. Turėsiu arba sėdėt namie, arba bėgt kiekvieną vakarą, kaip darydavau anksčiau...

'Ei, Ann' išgirdau Zayn balsą

'Tik ne tu' sumurmėjau

'Kas?' susidomėjo jis

'Sakiau, kad jau būtų geriau kas nors kitas priėjęs, bet tik ne tu' pasakiau aiškiau

'Oh' atsiduso jis 'Klausyk, nepyk dėl vakar'

'Pyksiu' atšoviau

Dar vienas atsiprašinėtojas atsirado...

'Prašau nepyk' jau vos ne maldavo jis

'NE' pasakiau piktai

Ir tada... Jo lūpos tiesiog prilipo prie manųjų. Aplinkiniai pradėjo švilpt, aišku jo draugeliai... Atsitraukiau jį nuo savęs.

'Ar tau viskas gerai, pusproti?!' užrėkiau

***

Nauja dalis!!! Tikiuos patiko, komentaruose parašykit savo nuomonę, labai lauksiu jūsų pastebėjimų. Jei greit norit gaut naują dalį, pavotinkit :)

Love ya, Ema xoxo