'Ne'turčių mergaitė

Part 22

Savaitė. Praėjo savaitė po Mano ir Aredo barnio. Per ją nieko iš jo negirdėjau. Buvau porą kart susitikusi su Tėja ir ji tik pasakė, kad velniškai su juo susipyko.

Per tą savaitę išverkiau visas ašaras. Nė pati nepajutau, kaip labai jis Man patiko. Tačiau dabar jaučiuosi geriau. Joks vaikinas, taip besielgiantis su mergina nėra jos vertas.

Šiandien Tomo gimtadienis ir jis rengia vakarėlį Savo namuose. Prieš kelias dienas sakiau, kad tikrai nenoriu dalyvauti, bet Tėja nesiliovė manęs įkalbinėti. Todėl vakar pasidaviau ir prižadėjau būti. Negaliu bėgti nuo Aredo. Tai jis yra tas, kuris turi blogai jaustis, ne aš.

Apsivilkau baltą trumpą suknelę ir kreminės spalvos švarką. Užsidėjau savo baltus airforsus ir pačiupusi tašytę išskubėjau į lauką.

Šiandien važiuosiu su Savo lamborgini. Jis nori pinigų ištroškusios kalės? Tokią ir gaus.

Įsukau į Tėjos kiemą ir pamačiau, kad stovi Aredo Range Roweris. Iškart suspurdėjo širdis. Giliai įkvėpiau ir pajudėjau link namo.

Pabeldžiau į duris ir jas iškart atidarė Tėja. Įjungiau šypseną.

-Labasss,- ištarė draugė ir iškart apkabino. Pasisveikinau ir išvydau iš už kampo išlendant Tomą.

-Su gimtadieniuu!!!-apkabinau vaikiną ir įteikiau jam dovaną.

-Ačiū Debiii! Labai Tavęs pasiilgom,-nusišypsojo ir aš tik atsakiau, kad taip pat jų labai pasiilgau.

Patraukėm svetainės link ir išvydau jį. Juodais plėšytais džinsais, juoda golfa ir ta oversizine koža, kurią taip labai mėgstu. Nurijau gumulą. Kodėl jis turi būti toks karštas.

Aredas pakėlė akis ir išvydęs Mane nuskenavo akimis ir sukandęs žandikaulį nusisuko atgal į Tailerį tęsti pokalbio.

Pasikabinau švarką ir Tėja iškart prisistatė su kokteiliu. Padėkojusi prisėdau ant sofos šalia jos, tiesiai prieš Aredą.

Pamačius jį, vėl pradėjo spausti širdį, bet šį kart nepasiduosiu.

Gėriau jau trečią kokteilį ir kuo toliau tuo lengviau buvo apsimesti, kad Man viskas gerai. Tiek juokiausi iš draugų pokštų, kad net pilvą skaudėjo. Pajutau, kad reikia į tualetą. Atsistojau ir šiektiek susvyravau.

Radau tualetą ir atlikau visus reikalus. Tik išėjus išvydau į sieną atsirėmusį Aredą. Pabandžiau nekreipdama dėmesio praeiti pro jį, tačiau jis nebūtų jis nenumetęs kokios replikos.

-Kur palikai Savo meilužį?- pagiežingai ištarė.

Nori žaisti pažaiskim.

-Na kiek žinau vaikino neturiu, tai jis visai ne meilužis,- atkirtau ir mirktelėjau.

-Tu tikra kalė,-iššvokštė. Susinervinau ir nė nepajutusi trenkiau jam.

-Žinai ką, antrą kartą nebebandysiu kęsti Tavo nesąmonių. Neturi jokio pagrindo taip apie Mane kalbėti, jeigu jau mėtaisi tokiais įžeidimais, bent jau argumentuok. Esi tikras pašlemėkas, niekaip nesuprantu ką tokio Tavyje galėjau matyti,-išspjoviau žodžius.

-Nori argumentų? Kaip Tau tai, kad suplanavęs Tau romantiškiausią pasimatymą užtinku Tave prie mūsų kavinės įsisisurbusią į kitą vaikiną? Mačiau Savo akimis, tad gali nebeskiesti, kad esi nekalta, nes esi tikra kekšė,- vėl trenkiau jam. Tada suvedžiau galus. Gusto. Buvau prie kavinės su Gusto. Jis tikriausiai matė Mane su juo.

-Tu!! Asile! Nors kartą pabandyk pasiklausyti Mano pusės,- šaukiau,- ten buvo Gusto! Netikėtai atvyko į Londoną ir susitikau su juo. Tik kavinėje pamačiau, kad Mano telefonas išsikrovęs, todėl Tau neatrašiau!

-Tai nekeičia fakto, kad bučiavaisi su Juo!-šaukė atgal vaikinas.

-Jis pabučiavo Man į abu skruostus, taip sveikinasi italai,-aiškinau,- su niekuo nesibučiavau ir net jeigu būčiau, Tu niekada nebuvai ir nebūsi Mano vaikinu, tad neturi jokios teisės dėl to pykti,-įsiutusi išbėriau žodžius ir norėjau vėl jam trenkti, bet jis sugavo Mano ranką.

-Nedrįsk,-teištarė jau ramesniu tonu.

-Paleisk Mane sumautas šikniau!- nenusiraminau ir pradėjau daužyti jo krūtinę abiem rankom, kol jis sučiupo jas abi.

-Nusiramink, mums reikia pasikalbėti,-tarė, o aš pradėjau juoktis.

-Kalbėtis? Dabar jau nori kalbėtis? Viskas baigta.
Neturim apie ką šnekėti,-bandžiau ištraukti rankas iš jo gniaužtų.

-Einam,- pradėjo tempti Mane išėjimo link.

-Ar Tu nesupranti?! Mes neturim apie ką kalbėtis!-šaukiau.

-Nurimk arba prisiekiu išnešiu Tave iš čia per prievartą,-net neketinau pasiduoti ir bandžiau ištrūkti.

-Pati prisiprašei,-ištarė ir užsimetė Mane ant peties kaip vaiką.

-Paleisk Mane, Tu asile!-daužydama jam į nugarą šaukiau, tačiau jis nereaguodamas išnešė Mane į lauką ir įsodino į Savo mašiną.

-Niekur su Tavim nevažiuosiu!-bandžiau išlipti iš mašinos, kai Aredas nuspaudė užrakinimo mygtuką.

-Sakau nusiramink, niekur nepabėgsi,-išspaudė ir pradėjo važiuoti nežinia kur, o aš susitaikiusi su esama situacija nustojau priešintis.

-Nekenčiu Tavęs!-paskutinį kartą sušukau.