- Kas ten nutiko?
- Aš jį tik pabučiavau atsisveikinant.
- Matyt jis jautė, kad tai tu.
- Mario aš jaučiu, kad labai jį myliu nors ir neprisimenu.
- Suprantu mažute. Pažadu darysime viską, kad prisimintum savo gyvenimą.
- Ačiū.
- Visada.- jis tik šyptelėjo. Ir mudu buvome jau namie. Abu atsisveikinome ir nuėjome miegoti.
Liam pvo.
Aš pasilikau budėti pas Niall. Buvo vidurnaktis ir sumaniau nueiti į tualetą, gerai, kad jis yra pačioje palatoje. Nuskubėjau į jį. Norėjau išeiti, bet išgirdau labai pažystama balsą ir negalėjau patikėti, kad tai jos. Juk tai neįmanoma. Pravėriau truputį duris ir mačiau merginos kūną jos koja buvo aprišta bintu ir ji buvo su ramentais. Jos balsas buvo toks pats kaip ir jos. Ji kalbėjo taip lyg mylėtu Niall, bet sakė, kad jo neprisimena kaip ir kitų savo draugų. Tai privertė mane susimastyti. Nejau tai tikrai ji? Nejaugi ji prarado atmintį ir dabar yra čia? Ar man tik vaidenasi? Norėjau išeiti ir paklausti jos, bet pradėjo cypti aparatai, nes ta mergina pabučiavo Niall. Ją greitai išsivedė kažkoks vaikinas, bet ji suspėjo pasakyti „ Niall, kad ir kas bet aš myliu tave" tų žodžiu aš nesuprantu. Bet norėjau susikaupti ties Niall. Po apžiūros daktarai sakė, kad jam gerėja ir sparčiai, esu tikras jog dėl to kalta ta mergina ir jos bučinys. Man atrodo, kad tai ji. Tai mano sesutė Ema. Parėjau į Niall palatą ir mačiau jo veide šypsena. Tai juk neįmanoma kai žmogus komoje ar ne? Atsiguliau ant sofos ir stengiausi suprasti ar ta mergina tik šiaip kokia pamišusi fane kuri turi jos balsą ar tai tikrai Ema? Su tokiomis mintimis užmigau.
Niall pvo.
Mano tamsą sudrumstė jos balsas. Ji sakė, kad myli mane nors ir neprisimena, bet tiki jog atmintį atgaus. Ji vis kartojo jog visada bus su manimi nors aš jos ir negalėsiu pamatyti, jog ji viską žinos apie mus visus ir visus mus saugos. Aš nesuprantu ar aš sapnuoju, nes jos veido negaliu pamatyti, bet žinau, kad tai mano mylimosios balsas. Norėjau apkabinti ją, pažiūrėti į ją ir pasakyti kaip karštai ją myliu, jos noriu, jos niekada nepaleisti iš savo glėbio. Bet... tas didelis bet aš negalėjau padaryti nieko tik girdėti savo mažės balsą ir mėgautis bent tuo. Ji kalbėjo verkdama, ji sakė nežino kodėl norėjo nusižudyti, bet tiki jog tai nebuvo geriausias jos sprendimas. Ji norėjo būti su mumis, bet negali nes neprisimena. Ji kalbėjo ir aš galvojau, kaip galėjo būti rastas jos kūnai jai ji dabar su manimi? Gal man vaidenasi? O gal aš sapnuoju? Bet į mano klausimus atsakė jos lūpų prisilietimas prie manųjų. Ji čia, ji tikra ir ji su manimi. Jaučiau kaip mano širdis pradeda plakti stipriau ir kaip akyse aptemsta, bet prieš visišką tamsą išgirdau „ Niall, kad ir kas bet aš myliu tave" tai privertė sukaupti visas jėgas ir nusišypsoti. Po to girdėjau tik pypsėjimus ir daktarų kalbas, kad man gerėja. Po to viskas geso ir viskas dingo tik jaučiau, kad mano šypsena neišnyks.
Mario pvo.
Mudu su Ema na teisingiau Amy pusryčiavome ji buvo gan ankstyva ir pati atėjo mane pažadinti. Ji atrodė stulbinamai su juodu kelniu kombinzpnu ir aukštakulniais .
- Ir ką čia valgai?- priėjau prie jos, nes ji vėl buvo virtuvėje ir valgė.
- Žalia citrina.- nusijuokė.
- Juk rūgštu.- susiraukiau.
- Visai ne. Paragauk.- atkišo man skiltele, aš tik papurčiau galvą.- prašau.- nustatė šuniuko akis. Aš išsižiojau ir sukandau, burna prisipildė rūgštaus skysčio ir aš išsišiepiau.- na juk nėra taip blogai.- pati valgė net nesusiraugdama.
- Tai šlykštu.- nusipurčiau.
- Ei tai skanu.- nusijuokė ir toliau valgė.
- Ir kas tau davė jas valgyti?
