They Don't Know About Us N.H.(LT)

Part 27

- O kaip Dia?

- Ji na Ema jai negalėjo pasirodyti silpna.- numykė.

- Vaikinai baikit. Jai skaudi tema yra Ema.

- Suprantu. Bet ji taip primena Ema.

- Aš niekada nenoriu jums atstoti jos.

- Mes niekada ir nesakysime, kad atstoji ją. Ji buvo vienintelė tokia.- kiek įsiutusiai tarė Harry.

- Vaikinai laikas.- pasakė mums Paul. Ir mes nuėjome į savo vietas. Koncertas prasidėjo.

Amy pvo.

Vaikinai išėjo ir aš likau su Mario viena.

- Jie vos neatpažino tavęs.

- Na ir kas juk aš su jais nesielgsiu taip kaip Ema.

- Na taip, bet turėtum pakeisti kvepalus.

- Ne man jie patinka ir jai juos pakeisiu atrodys įtartinai.

- Na taip tu teisi.

- Mario žinai pajutau tokį jausmą, kad Harry manęs nekenčia.

- Na mažute jis negali girdėti, kad kažkas panašus į Ema. Jam tai kaip keiksmažodis.

- Kodėl?

- Jis vis tiki, kad tu gyva.

- Tai skaudina mane.

- Pasakyk jiems, kad tu esi Ema ir viskas bus gerai.

- Niekada Mario. Tik ne tol kol neatgavau atminties. Jau Prisimenu beveik viską apie juos, bet ką veikiau nuo 11 iki 16 metų nepamenu.

- Na juk praėjo 3 savaitės po nelaimės ir jau prisiminei 3 metus.

- Bet juk jau ilgai kai nematau tų vizijų.

- Tai tik todėl, kad nebendrauji su Dia ir tėvais.

- Na nuo šiol pradėsiu bendrauti.

- Taip ir iškarto atgavusi atmintį pasakysi jiems.

- Gal neiškarto.

- Iškarto.

- Mario baik.

- Gerai mažut. Be to gražiai atrodai.

- Dėkoju.- nusilenkiau kaip princesė, nes suknelė buvo gan puošni juoda ir su pūstu sijonu aukščiau kelių, bei keliais auksiniais papuošimais. Suskambo mano telefonas.- taip Lana?

- Ema, oi Amy turim problemą.

- Kas atsitiko?

- Atvažiavo tavo vaikinas.

- Kas toks?