EPIZODAI TAMSOJE ✔

Ⅸ

*ੈ✩‧₊˚

Galvės ežeras visas užšalęs. Laikomės už rankų ir čiuožiam ledu. Krykštauju. Tavo veide atsispindi saulė, jis toks skaistus. Akimirka lyg sulėtinta. Žiūriu į tave tarsi į savo angelą su velnio akimis, antagonisto šypsena. Mano išlaisvintojas. Noriu, kad ši diena būtų amžina.

Praeivių paprašai, kad mus nufotografuotų prie Trakų pilies. Susiglaudžiam apsikabinę. Šią nuotrauką turiu iki šiol. Kaip ir tavo kojines, ir chalatą.

Po pastarųjų gastrolių likom vieni, nuo visų atstumti. Ypač tu – tapai persona non grata, o tavo vardą taria tarsi prakeiksmą. Visur, kur pasirodydavom, sukeldavom chaosą. Lietuviški Boni ir Klaidas – kartu prieš visą pasaulį, maištaujantys, laužantys standartus ir gadinantys kitų vakarėlius. Susipykę su visais. Bet dėl tavęs galėčiau susipykti nors ir su visu pasauliu.

Važiuodami namo, iš Vilniaus, nutarėm užsukti į Trakus. Aplankėm pilį, pakvailiojom, pavalgėm gatvės restoranėlyje. Tavo mašinoje laukė sportinis krepšys pilnas marihuanos.

Važiuojant namo stebiu krentantį sniegą, tavo veidą, skęstantį prieblandos šešėliuose ir spalvotose šviesoforų šviesose, uostau dūmus, kuriuos puti į žvarbą pro langą. Kvepia suktine ir citrinomis. Vis šyptelėdamas atsisuki. Įsimenu tavo akis, tą šypseną, ir įsidedu į širdį.

Lyg nujausdama, kad taip šypsaisi man paskutinį kartą...