1996 liepos 25 dienra. Katheryn Elizabeth Hudson mirtis.
"Prašau nedaryk to" tai buvo paskutiniai mano ištarti žodžiai. Jis šovė. Aš kritau ant žemės ir mačiau kaip mano vaikas verkė. Aš žinojau kad dar kadanors jį pamatysiu, bet taip bus negreit
"Kaip jauties Hudson? Ką? Neatsakai? Ah taip tu juk mirus" jis pradėjo juoktis. Aš juom pasitikėjau, o jis...
"Gerai superherojau, jau laikas eiti. Griebiam vaiką ir nešdinamies" išgirdau moters balsą. Aš žinau kam jis priklausė... Swift!
"Luke..." aš vos ištariau jo vardą ir tada viskas dingo. Aš atsijungiau. Aš miriau.
Diena po Katheryn mirties.
Mano namai buvo pilni policijos.
"Vienas lavonas vienas dingęs. Įtariamųjų nėra" Tarė vienas policininkas susikraudamas daiktus. NEJAUGI JIE VISKĄ TAIP IR PALIKS?
"Savižudybė. Vaikas turbut jau seniai pas senelius" tarė kitas policininkas išeidamas iš mano namų. Velnes.... Nekenčiu pasaulio.
"Šis namas perrašytas Luke Hemmings Hudson" pati parašiau raštelį ir greit nubėgau į rūsį papasakot kitiems. O taip, yra ir kitų.....
*Po 19 metų*
"Na štai Ariana, mūsų naujasis namas!" išgirdau vaikinp balsą sklandantį iš svetsines ir pamačiau....
